Biblioterapija bibliotekose: metodikų analizė

LTInformacinės perkrovos žeidžia žmogaus emocijas kurios, lygiai kaip ir fiziologija, prašosi specialių priemonių pusiausvyros atstatymui. Biblioterapija - viena iš meno terapijos sričių, turinti galimybių pozityviai įtakoti šios veiklos dalyvius minėtais aspektais. Kartu biblioterapija neatsiejamai susijusi su tradicine bibliotekų veikla. Biblioterapijos bibliotekoje samprata apima šiuos veiklos etapus: biblioterapinio fondo suformavimą; individualų skaitytojų - klientų (medicinos, reabilitacijos įstaigų, neįgaliųjų centrų lankytojų ir pan.) aptarnavimą. Bibliotekininko tikslas - identifikuoti skaitytojams aktualias biblioterapines temas, surinkti informaciją, ją suklasifikuoti ir paviešinti. Bibliotekos gali imtis atsakomybės ir už diskusijų perskaityto teksto tema taikymą. Tam reikalingos specifinės žinios ir įgūdžiai, sugebėjimas intensyviai bendrauti su žmonėmis, būti bibliotekoje esančios literatūros žinovu. Analizuojant biblioterapines veiklos galimybes bibliotekose, galima išskirti keletą šios veiklos rūšių: bibliografinių literatūros sąrašų biblioterapinėmis temomis sudarymas; platesnio pobūdžio bibliografijų su anotacijomis sukūrimas; atsiliepimų apie perskaitytus tekstus ir jų pagalba išspręstas problemas surinkimas ir paviešinimas; bibliotekinio dokumentų indeksavimo ir klasifikavimo priemonių pritaikymas siekiant suformuoti biblioterapinio fondo turinio atspindėjimo sistemą. Straipsnyje pateikiama šių veiklos rūšių analizė, detalizuojamos pačios veiklos ir apibrėžiamos biblioterapijos taikymo bibliotekose metodikos.

ENToo much of information harms human emotions, which, like physiology, require special measure to restore the balance. Bibliotherapy is one of the fields of the art of therapy, which provides possibilities for positive impact on participants of these activities with regard to the above aspects. Bibliotherapy is also an integral part of traditional library activities. The concept of bibliotherapy in a library covers the following stages of activities: formation of a bibliotherapic reserve, provision of services to individual readers – clients (visitors of medical, rehabilitation services, centres for the disabled, etc.). The aim of a librarian is to identify bibliotherapic themes relevant for readers, to collect information, classify and publicise it. Libraries may assume responsibility for the application of discussions on a certain text clients have read. This requires specific knowledge and skills, the ability to intensively communicate with people and to be well-familiarised with literary works the library offers. When analysing possibilities for bibliographic activities in libraries, several types of this activity can be distinguished: compilation of lists of bibliography on bibliotherapic topics; creation of wider bibliographies with annotations; collection and publication of feedback about texts read and problems solved by employing these texts; application of indexing and classification of library documents in order to form a system reflecting the content of a library reserve. The article presents an analysis of these activities and defines the methodology of application of bibliotherapy in libraries.