Антропонимы в "Реестре сумы панеи и вдов воеводиныхъ, старостиных и иных многих кнегин и панеи"

RinkinysMokslo publikacijos / Scientific publications
Publikacijos rūšisStraipsnis / Article
KalbaRusų kalba / Russian
AntraštėАнтропонимы в "Реестре сумы панеи и вдов воеводиныхъ, старостиных и иных многих кнегин и панеи"
Kita antraštėAnthroponyms in the "Rejestr sumy panei i vdov vojevodinych, starostinych i inych mnogich knegin i panei"
AutoriaiŠaltenytė, Audronė
LeidinyjeValoda - 2005. Valoda dažādu kultūru kontekstā . 2005, P. 328-333
Reikšminiai žodžiai
LTMoterų vardai; Krikšto vardai; Patronimas; Asmenvardžiai; Išvestinė vardo forma
Santrauka / Anotacija

LTStraipsnyje nagrinėjami šio „Rejestro...“ moterų asmenvardžiai, kilę daugiausia iš krikščioniškų vyrų vardų (Andrej, Ivan, Pavel), t. y. priesaginiai vyro arba tėvo vardų antroponimai. Šie asmenvardžiai palaipsniui tapdavo pavardėmis, tarsi oficialiu šeimos pavadinimu, būdavo fiksuojami dokumentuose. Tyrinėjamus moterų asmenvardžius (33) atitinka 22 tikriniai krikščioniški vardai. Dauguma jų turi graikiškus atitikmenis. Kadangi jų etimologija yra iš krikščioniškų vardų, galima skirti 2 antroponimų grupes: rytų slavų ir lenkų kilmės (Didžiojoji Lietuvos kunigaikštystė jungė Baltarusijos, Ukrainos žemes). Pirmajai, gausesniajai grupei skiriami asmenvardžiai būdingi ukrainiečių, baltarusių ir, žinoma, rusų (kaip senovės rusų kalbos palikuonės) kalboms, jie turi senosios rusų kalbos fonetikai bendrų bruožų: panašios priesagos, dvigubi balsiai (Andreevaja, Gavriloviča, Iliniča). Antrąją, mažesnę grupę sudaro lenkiški asmenvardžiai: būdingi nosiniai balsiai ọ, ę ir kt., taip pat fonetiniai bruožai atėję per lenkų kalbą iš vakarų (Bartošovaja, Kgabryjalovaja). Tačiau kai kurių kilmę atsekti sunku, susipynę kelių kalbų ypatybės, atspalviai, kaip ir šių tautų istorija. Daugumą jų atspindi dabartiniai ukrainietiški, baltarusiški, lenkiški ir lietuviški moterų asmenvardžiai.

ENThe article deals with feminine proper names which are formed of masculine Christening names. 33 cases of feminine names are analysed which are attributed to 22 Christening names. The feminine proper names are formed both of formal, i.e. of long Christian names (Aндрей, Иван, Павел), as well as of everyday life names, i.e. of their shortened forms and suffixal derivatives (Кунцевича < Кунц < Konrad; Петкевича < Петка < Петя < Петр). The described proper names are divided into 2 groups: 1/ those of Eastern Slavic origin and 2/ those of Polish origin. The major part (17) of anthroponyms are ascribed to the first group. These are Christian proper names of both Byelorussian and Ukrainian origin. Only 7 proper names (Бартошовая, Венцлавовая, Войтеховая etc.) like are attributed to Polish ones because the names whose stems are used to form patronyms due to their phonetic characteristics are considered to be Polish. It should be noted that Orthodoxes don’t have phonetic equivalents for these Catholic names. Such 9 proper names (Кгабрыяловая, Зеновичовая, Миколаевая, Янушевича etc.) like came from West through Polish language, that is why Christian names where influenced by Polish language. Though e.g. the proper name Кгабрыяловая has a characteristic which is typical to Byelorussian phonetics, i.e. the hard consonant r. [From the publication]

ISBN9984142736
Mokslo sritisKalbotyra / Linguistics
Nuoroda į įrašą https://www.lituanistika.lt/content/2400
Atnaujinta2013-04-28 15:39:32
Metrika Peržiūros: 3