Mathias Niendorf, Das Großfürstentum Litauen. Studien zur Nationsbildung in der Frühen Neuzeit (1569-1795)

LTMathiaso Niendorfo monografija „Das Großfürstentum Litauen. Studien zur Nationsbildung in der Frühen Neuzeit (1569–1795)“ yra „Veröffentlichungen des Nordost-Instituts“ serijos trečia knyga. Šioje knygoje autorius sau iškėlė ambicingą uždavinį, t. y. atrasti sąsają tarp Viduramžių laikotarpiu vartotos sąvokos natio ir šiuolaikinės tautos sampratos. Bandydamas rasti atsakymą į šį klausimą, Mathiasas Niendorfas pasitelkia į pagalbą kalbą ir religiją, per kurių prizmę atlieka tyrimą. Autorius kaip savo darbo objektą pasirinko LDK 1569–1795 metų laikotarpiu, t. y. nuo Liublino unijos iki Abiejų Tautų Respublikos trečiojo padalinimo. Pirmajame skyriuje Mathiasas Niendorfas pristato politinį ir istorinį LDK kontekstą, kuriame formavosi tauta Viduramžiais ir laikotarpyje nuo Liublino unijos iki trečiojo Abiejų Tautų Respublikos padalijimo. Antrajame monografijos skyriuje analizuojami kilmės mitai, kurie suvaidino ypatingą vaidmenį formuojantis lietuvių tapatybei. Taip pat šiame skyriuje analizuojamas iš kaimyninių šalių gautos vertybės, kurios inkorporuojamos į savąją kultūrą. Autorius skiria ypatingą dėmesį III Lietuvos Statutui, teigdamas, kad jis buvo itin svarbus teisinės kultūros vystymosi procese. Trečiajame skyriuje pabrėžiama kalbos reikšmė tapatybės formavimuisi. Ketvirtajame skyriuje tapatybės klausimas analizuojamas religinių pokyčių kontekste, o penktasis skyrius skirtas Žemaitijai. M. Niendorfas savo knygoje pateikia įdomių ir originalių įžvalgų, nors kai kurios yra diskutuotinos. Didelė šios monografijos vertė – turtinga šaltinių bazė.

ENThe monograph “Das Großfürstentum Litauen. Studien zur Nationsbildung in der Frühen Neuzeit (1569–1795)” [The Grand Duchy of Lithuania. Studies on Nation Formation in the Early Modern Period (1569–1795)] by Mathias Niendorf is the third book of the “Veröffentlichungen des Nordost-Instituts” series. The author has set an ambitious goal to find the link between the notion of “nation” used in the Middle Ages and the modern concept of “nation”. Trying to find the answer to this question, Niendorf invokes language and religion and conducts a research from these perspectives. The object of the research is the Grand Duchy of Lithuania (GDL) in 1569–1795, i.e. from the Union of Lublin until the third partition of the Polish-Lithuanian Commonwealth. The first chapter presents the political and historical context of the GDL, in which the nation was formed in the Middle Ages and in the period from the Union of Lublin until the third partition of the Polish-Lithuanian Commonwealth. The second chapter of the monograph analyses the myths of origin that played a significant role in the formation of Lithuanian identity. This part also touches upon the values brought from neighbouring countries and incorporated into own culture. The author pays considerable attention to the Third Statute of Lithuania and asserts that it was particularly important in the process of development of legal culture. The third chapter highlights the significance of language for the formation of identity. The fourth chapter analyses the issue of identity in the context of religious changes, whereas the fifth part focuses on Samogitia. Niendorf gives interesting and original insights, although some of them are debatable. Abundant sources add a considerable value to this monograph.