LTStraipsnyje analizuojamas Gabrielės Petkevičiatės-Bitės švietimo idėjų ir jų įgyvendinimo ypatumai. Gabrielės Petkevičiatės-Bitės socialinei, kultūros ir švietimo veiklai tenka svarbus vaidmuo Lietuvos išsivadavimo judėjimo laikotarpiu. Tiek savo teoriniame, tiek praktiniame darbe ji skleidė demokratinio ugdymo idėjas, moralines ir estetines vertybes, moteriškosios pedagogikos pagrindus, akcentavo aktyvaus piliečio ugdymą, skatinant nacionalinį sąmoningumą, pagarbą ir toleranciją kitų tautų žmonėms ir kt. Šiuo laikotarpiu, be draudžiamos spaudos platinimo, vadovavimo slaptoms kultūros draugijoms, „klojimų teatro“ organizavimo, pažangioji Lietuvos inteligentija nemažai dėmesio skyrė tiesioginiam pedagoginiam darbui ir švietėjiškai veiklai. Tokioje veikloje daug pasidarbavo ir to laikotarpio rašytojai: Povilas Višinskis kėlė gimtojo kaimo žmogaus raštingumą; Žemaitė stengėsi išjudinti vaikų smalsumą raštui; švietimo baruose krikščioniško ugdymo idėjas įtvirtino Marija Pečkauskaitė. Pirmoji Lietuvos inteligenčių karta kūrė nacionalinio ugdymo ir tautinės mokyklos modelį, savitai ir originaliai tautos socialiniame-kultūriniame klode propagavo „moterų pedagogiką“, kuri buvo paremta konvergencijos teorija. Ši teorija akcentavo mintį, jog asmenybės tapsmą lemia žmogaus prigimtis ir aplinkos poveikis. G. Petkevičiatė-Bitė skatino žmonių visuomeniškumą ir visuomenės dvasią, skatino bendravimą, pagarbą ir toleranciją. Jos pagrindinis didaktinis principas – suteikti išsilavinimą ir atkreipti dėmesį į individualius žmogaus ypatumus.
ENThe article analyses the distinctive features of the educational ideas of Gabrielė Petkevičiatė-Bitė and their implementation. The social, cultural and educational activities of Gabrielė Petkevičiatė-Bitė played an important role during the period of the Lithuanian liberation movement. Both in her theoretical and practical work, she spread ideas of democratic education, moral and aesthetic values, grounds of feminine pedagogy, emphasised education of active citizen while promoting national awareness, respect and tolerance for people of other nations, and so on. During that period, in addition to distributing the prohibited press, leading cultural associations, and organising “The Barn Theatre”, progressive Lithuanian intelligentsia paid much attention to direct pedagogical work and educational activities. Such activities were contributed a lot by writers of that period: Povilas Višinskis was improving literacy of the residents of his native village; Žemaitė tried to liven up children’s curiosity in writing; Marija Pečkauskaitė solidified the ideas of Christian education in educational sections. The first generation of Lithuanian intelligentsia designed the model of national education and national school and promoted, in a peculiar and original way, “feminine education”, which was based on the convergence theory, in the national socio-cultural layer. This theory emphasised the idea that achievement of personhood is predetermined by the human nature and influence of the environment. Petkevičiatė-Bitė promoted human sociality and public spirit and encouraged communication, respect and tolerance. Her main didactic principle is to provide education and focus on individual characteristics of a person.