Kryžių kalnas : vertybių divergencijos
LTStraipsnio tikslas - remiantis Kryžių kalno pavyzdžiu aptarti etniškumo, krikščioniškos religijos, sociumo vertybių divergencijas. Keliama hipotezė, jog Kryžių kalnas, išreikšdamas/atspindėdamas skirtingas žmonių intencijas, tikėjimus, vertybes, kartu žymi/nurodo tų pačių žmonių bendrumą. Remiamasi 2002 metais atliktu lauko tyrimu, stebėjimu dalyvaujant bei tyrimą papildant, koreguojant literatūros šaltinių analize. Stebėjimas dalyvaujant suteikė pirmines prielaidas apie besiskleidžiančias vertybes. Analizuojant duomenis naudotasi numatytomis strategijomis: pašalinti nukrypimai, lyginti akivaizdūs tapatumai, orientuotasi į dominuojančius atvejus. Remiamasi P. E. Willis nuostata, jog vertėtų "tyrimo pradžioje surinkti natūralią medžiagą jos nesiejant su teorija", leidžiant sampratoms ir hipotezėms "iškilti iš vidaus". Straipsnyje aptartos besilankančiųjų Kryžių kalne grupės, kryžių statymo intencijos suponuoja galimybę buvimo prie kalno faktą analizuoti religingumo dimensijoje. Po komunistinio žlugimo Lietuvoje pastebimas ženklus religinis aktyvumas, tačiau pagal sociologinius duomenis matyti, kad jis yra gana paviršutiniškas. Tai ryšku ir kalbant apie Kryžių kalną, kai dalį žmonių galima įvardinti kaip labiau deklaruojančius savo religinę tapatybę nei ją išgyvenančius. Kitaip tariant, net ir išreikšdamas, koncentruodamas religinius potyrius, Kryžių kalnas nepaneigia/neapeina sekuliarizacijos proceso įtakos. Manoma, kad iškelta hipotezė, jog Kryžių kalnas išreiškia/atspindi skirtingas žmonių vertybes, intencijas, religinio jausmo kokybę, patyrimo pobūdį, pasitvirtino iš dalies.Reikšminiai žodžiai: Kryžių kalnas, vertybės, religingumas.
ENThe article discusses the divergences of ethnicity, Christian religion and social values, based on the example of the Hill of Crosses. The article is based on field investigation and participatory observation carried out in 2002, as well as supplementation and correction employing the analysis of literary sources. The process of vitality and development of the Hill of Crosses enables us to think that in this case the known and the experienced/subjective experiences, which always fluctuate between integration and opposition, make and simulate certain "authenticity" of experience and awareness. Repeated arrival at the Hill of Crosses should be considered as repeated recollection, the repetition of recognition, also encompassing new forms of empathy and experience. The dispersion of values is analysed in the article through the opposition of sociality and individuality, which manifests itself when one comes to the Hill and not when one stays in the church. Groups of visitors lead by different intentions are discussed. The Cross is analysed as an object, revealing a variety of dedications in more detail. Expressing and concentrating religious experiences the Hill of Crosses does not deny the influence of the secularisation process that is noticeable throughout the world. [From the publication]
