Naugarduko pilies ikonografiniai šaltiniai
LTStraipsnio objektas – Naugarduko ikonografinis paveldas. Aptariama Naugarduko ir jio pilies istorija, pilies architektūra, pilies vaizdai tapyboje, akvarelėse, graviūrose. Teigiama, kad Naugardukas – vienas ryšikiausių lietuviškos civilizacijos paminklų už šiandieninės Lietuvos ribų, o Naugarduko pilis – viena iš ankstyviausių Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės mūrinių pilių. Pažymima, kad šiandien matomos dviejų bokštų liekanos sudaro labai nedidelį senosios pilies fragmentą, o turima ikonografinė medžiaga nėra pajėgi užpildyti informacijos apie šio paminklo istoriją spragą. Todėl papildomų žinių semiamasi iš archeologinių tyrimų, jų pagrindu daromos daugiau ar mažiau istoriškai įtikinamos rekonstrukcijos. Autorius teigia, kad XIX amžiuje, romantizmo laikais, istorinės praeities paminklų vaizdavimas buvo suvokiamas kaip krašto valstybingumo įpaminklinimas ir vienas iš galimų pasipriešinimo krašto rusinimo politikai būdų. Tai ir lėmė, kad A. Mickevičiaus apdainuota pilis susilaukė didelio dailininkų dėmesio, o Naugarduko pilies griuvėsių vaizdas tapo vienu iš kultinių tokios paminklinės XIX amžiaus dailės motyvų. Kartu su pilimi daug dėmesio susilaukė ir kiti šio krašto objektai, tiesiogiai susiję su A.Mickevičiaus kūryba: Zaosė, Tuchanovičių dvaras, Svitczio ežeras. Pažymėtina, kad XIX amžiuje. naudotus pilies vaizdavimo rakursus XX amžiaus pradžioje sėkmingai perėmė ir pratęsė fotografai. Konstatuojama, kad kalnas su dviem apgriuvusiais bokštais ir šalia prigludusia Vytauto statyta bažnyčia tapo Naugarduko „prekiniu ženklu“.Reikšminiai žodžiai: Ikonografija; LDK; Paveldas; Naugardukas; Pilis; Castle; Heritage of the Grand Duchy of Lithuania; Iconography; Naugardukas; Navahrudak.
ENThe article focuses on the iconographic heritage of Navahrudak. The history of Navahrudak and its castle, the architecture of the castle, and the images of the castle in paintings and engravings are discussed. It is assumed that Navahrudak is one of the most prominent monuments of the Lithuanian civilisation outside modern Lithuania, and the castle of Novahrudak is one of the earliest stone castles of the Grand Duchy of Lithuania. It is noted that the remains of the two towers are only a small fragment of the old castle, and the available iconographic information is not enough to fill in the gap in the history of this monument. Therefore, additional information is obtained though archaeological research and this information are used as the basis for more or less historically reliable reconstructions. The author claims that in the 19th century, in the epoch of the Romanticism, the depiction of monuments of historical past was perceived at as the memorialisation of the former statehood and as one of the possible methods of resisting the Russification of the region. This determined the fact that the castle praised by A. Marcinkevičius attracted a great deal of attention, and the image of the ruins of the castle became a “cult” motif of this 19th century monument of art. Together with the castle, other objects in the region are directly related to A. Marcinkevičius and his work: Zaose, Tuchanowich manor, and lake Sviciaz. After publishing the castle’ artistic images in the 19th century, photography successfully took over and continued them in the early 20th century. The images of the hill with two towers in ruins and the nearby church of Vytautas literally became the trademark of this location.
