Spalva naujojoje Vilniaus architektūroje

LTTyrimo tikslas yra atkreipti dėmesį į Lietuvoje mažai tyrinėtą temą. Taip pat apžvelgti jau atliktus spalvos tyrimus ir atsirinkti architektūrinei kompozicijai tinkamus tyrinėjimo metodus. Remiantis šiais metodais, nagrinėjami XXI a. pradžios Vilniaus architektūros spalviniai sprendimai. Nagrinėjant stengiamasi apsiriboti formaliomis, tai yra išorinėmis vizualinėmis kompozicijos savybėmis. Apžvelgiant spalvos naudojimą Vilniaus architektūroje, pasinaudota I. Araucho pasiūlyta metodine schema. Nagrinėjant spalvos ir architektūros santykį, jis siūlo pasitelkti glaudžiai tarpusavyje susijusius komponentus – tūrį ir paviršių, spalvą ir šviesą. Araucho schemoje šviesa nėra vien tik fizinis ar metafizinis faktorius, ji yra lygiavertis spalvai kompozicijos dėmuo. Tai leidžia įtraukti į spalvinės kompozicijos tyrimus reikšmingus achromatinės modernios architektūros pastatus. Apžvelgus spalvos naudojimą šiandieninėje Vilniaus architektūroje reikia konstatuoti, kad mieste neveikia holistiniu, visuotiniu principu funkcionuojantys spalviniai savitumai. Mieste vienu metu yra taikomos skirtingos spalvinės koncepcijos. Viena iš jų tęsia modernistinę, achromatinės architektūros kryptį. Kita koncepcija bando pratęsti spalvos naudojimo tradicijas architektūroje. Nagrinėjant atskirų pastatų spalvines kompozicijas, pastebimas siekis atskirti spalvą nuo kompozicijos tektonikos. Pastatai kuriami kaip vizualiai netektoniški objektai. Vietoj tūrio kuriamas reginys. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Kompozicija; Paviršius; Spalva; Spalvinė koncepcija; Tūris; Šviesa; Chromatic conception; Colour; Composition; Light; Surface; Volume.

ENThis paper attempts to make a review of reasons for the use of colour, bringing together the guidelines for the analysis of colour in architectural composition and analysing the use of colour in the new Vilnius architecture during the first years of the 21st century. The overview of colour usage in Vilnius architecture was based on the methodical scheme proposed by I. Araujo. As far as the relation between colour and architecture is concerned, he suggests employment of the following closely intertwined components: volume and surface, colour and light. Light in the Araujo's scheme is not solely a physical or metaphysical factor; it is an equivalent compositional constituent part in terms of colour. The foregoing allows including the stages of achromatic modern architecture into the research of chromatic composition. Having carried out an overview of colour usage in today's architecture of Vilnius, it must be stated that the peculiarities functioning in the city are not based on holistic or global principles. Different chromatic conceptions are simultaneously applied in the city. One of them pursues a contemporary achromatic line in architecture. The other conception makes an attempt at continuing the tradition of colour usage in architecture. [From the publication]