On ambiguity and incongruity of terms in translations of international treaties

LTTeisinių terminų stabilumas, nors ir įtvirtintas daugybe norminių aktų, verčiant gali tapti pažeidžiamas. Autorius straipsnyje parodo, kad tai atsitinka dėl esminių teisės sąvokų skirtumų, pavyzdžiui, maorių ir anglų žemės nuosavybės teisės ir žemės valdymo principų skirtingumo, ar dėl teisės sistemų skirtumų – tai akivaizdžiai iliustruoja pavyzdžiai iš bendrosios ir civilinės teisės vertimų. Net toje pačioje teisės sistemoje pasitaiko nesuderinamų vertimo atvejų, atsirandančių dėl leksinių, sintaksinių ar kontekstinių verčiamo teksto interpretacijų. Autorius nurodo, jog tokie atvejai yra aptarti tarptautinėse konvencijose (Tarptautinių sutarčių teisės Vienos konvencija 1969): jose teigiama, kad pasitaikius dviprasmybei teisininkai privalo pasirinkti artimiausią originalo sąvokai terminą, o vertėjai turėtų laikytis dvejopos strategijos. Pagal šios srities autoritetą R. Greensteiną (Greenstein 1997), terminų dviprasmiškumo atveju vertėjas turėtų rasti ir vartoti dviprasmišką terminą, o nesuderinamumo atveju turėtų atsisakyti ekvivalentinio vertimo principo ir versti aprašomuoju būdu, išaiškindamas sąvokas.

ENThe stability of legal terms, although guaranteed by plentiful legal acts, can become vulnerable in translation. The author of the article shows that this happens due to major differences between legal concepts, e.g. the difference between Maori and English land ownership rights and the principles of land management, or the difference between legal systems. This is clearly illustrated by the examples of translation of general and civil law. Even the same legal system may experience cases of incompatible translation which can appear as a result of lexical, syntactical and contextual interpretations of the translated text. The author says that such cases are discussed in international conventions (Vienna Convention on the Law of Treaties, 1969): they state that in case of ambiguity lawyers must choose the term closest to the original concept and translators should follow a double strategy. According to Robert Greenstein (Greenstein 1997), a man of authority in this field, in case of term ambiguity, a translator should find and use an ambiguous term, whereas in case of incompatibility the translator should abandon the principle of equivalent translation and translate descriptively, explaining the concepts.