LTSkirtinga miestų istorija, taip pat migracijos į Vilnių ir Kauną iš kitų Lietuvos regionų skirtumai, žinoma, lemia ir skirtingą šių dviejų lietuvių kalbos atmainų fonetiką. Ir nors visi didelio miesto žmonės niekada nekalbės vienodai, dažniau pasitaikančių miestui būdingų tarties bruožų galima apčiuopti. Štai Vilniaus kalbos tyrimai tvirtai rodo, kad vilniečiams lietuviams būdinga nekirčiuotus balsius, kurie rašto kalboje standartiškai užrašomi ilgosiomis raidėmis, tarti trumpus. Taigi kai Vilniuje gimęs 28 m. spaustuvės darbuotojas sako: „Kaunietis Vilniuj gali prisitaikyt gyvent, bet vilnietis Kaune neprisitaikys“, citatoje pajuodintus garsus jis ištaria trumpus. Kauno miesto fonetinių ypatybių tyrimų, deja, kol kas neturime, tačiau nesistemingi stebėjimai leidžia spėti, kad kauniečiai minėtos citatos garsus dažniau ištartų ilgesnius. Nors taip, kaip citavau, jie turbūt niekada nesakytų. Veikiau pritariamai palinksėtų šiam Kauno gimnazistui: „Tarp vilniečių didesnis procentas pasikėlusių žmonių nei tarp kauniečių.“ Tikėtina, kad ir nekirčiuotą o (pavyzdžiui, žodyje „žmonių“) Kaune dažniau girdėtume ilgesnį ir įtemptesnį.