Письмо Чеслава Милоша: публичный и личный контексты

LTStraipsnio tikslas – panagrinėti, kaip mąstytojas apibūdina literatūrinę kūrybą, jos hermetiką asmeninio bei visuomeninio kontekstų sąlytyje. Česlovo Milošo literatūros refleksija atspindi ypatingą koncepciją, kurios pagrindu galima laikyti atskirus esė ir pastabas apie literatūros kūrybą. Č. Milošas vienas iš pirmųjų suvokė laikmečio filosofinės ir literatūrinės sąmonės krizę ir ją išreiškė skirtumu tarp gyvenimo kalbos ir žodžio. Pagrindinė minties forma yra filosofinė, politinė, publicistinė, istorinė eseistika. Jo darbai atspindi eseistinį mąstymą ir tampa kalbos pasipriešinimo ir jo įveikimo pavyzdžiu.

ENThe purpose of the article is to examine how the thinker describes his creation of literature, its hermetism in the links between personal and social contexts. Czeslaw Milosz literature reflections reveal a special concept, the basis of which includes individual essays and comments on the creation on literature. Czeslaw Milosz was among the first ones to understand the crisis of the philosophical and literature consciences of that time and he expressed it by showing the difference between the life language and the word. The main form of thought is philosophical, political, publicist and historical essayistics. His works show the essayistic thinking and is an example of language resistance and the means of overcoming it. .