Muzikos instrumentai lietuviškuose Senojo Testamento vertimuose
LTStraipsnyje analizuojami muzikos instrumentai įvairiuose Senojo Testamento vertimuose. Teigiama, kad beveik visuose vertimuose, nepaisant to, kokia tradicija remtąsi, sėkmingiausiai verčiant išsaugomas mušamųjų grupės instrumentų tapatumas. Autorės manymu, vertimo interpretacijas lėmė vertėjų muzikinės terminologijos išmanymas, to meto lietuvių leksika, vertėjų kūrybiškumas. Nepaisant vertėjo santykio su šaltiniu, daugelyje vertimų atsirasdavo nauji, ankstesniuose vertimuose nevartoti instrumentų pavadinimai. Autorė teigia, kad siekdami Biblijos teksto iškalbingumo ir prieinamumo visuomenei, vertėjai Senajame Testamente gausiai minimų muzikos instrumentų atitikmenų ieškojo tarp savo laikmetyje ir aplinkoje paplitusių muzikavimo įrankių. Todėl atskirą ir gausiausią vertimuose vartojamų atitikmenų grupę sudaro lietuviškieji autochtoniniai, t. y. vietinės kilmės, instrumentai. Taip biblinės muzikinės sąvokos per prasmines analogijas rado atgarsį lietuvių pasaulėvokoje. Straipsnyje prieinama prie išvados, kad nepaisant kai kurių tipologiškai netikslių atitikmenų vertėjams pavyko atskleisti biblinių instrumentų semantiką, parenkant ją atitinkančių lietuviams reikšmingų signalinių apeiginių instrumentų simbolinę erdvę. Kanklių, triūbų, vamzdžių, būgnų, kankalėlių įvaizdis nuo pirmųjų XVI amžiaus vertimų prigijo Lietuvos kultūroje, per atpažįstamus vaizdinius įgalindamas ir palengvindamas biblinių archetipų percepciją.Reikšminiai žodžiai: Būgnelis; Chacocra; Chalilis; Fleita; Kinoras; Lietuviški vertimai; Lyra; Lėkštės; Meciltajim; Muzikos instrumentai; Nevelis; Paamonim; Regas; Senasis Testamentas; Tofas; Trimitas; Ugavas; Varpeliai; Šofaras; Lithuanian tralslations; Lithuanian translations; Musical instruments; Old Testament.
ENThe article analyses music instruments in various translations of the Old Testament. It is stated that in almost all the translations, irrespective of the traditions they are based on, the identity of drum instruments is best preserved. The author believes that interpretations in the translations are determined by translators’ knowledge of musical terminology, the then Lithuanian vocabulary and their creativity. Irrespective of the translator’s relations with the source, a great majority of the translations contain new names of instruments, which are not used in previous translations. The author claims that translators, seeking to make texts of the Bible eloquent and accessible for the public, sought for equivalents of music instruments mentioned in the Bible among music instruments of their times and environment. Therefore, Lithuanian autochthonous instruments, i.e. instruments of internal origin, comprise a separate and the biggest group of equivalents used in translations. This is how Biblical musical concepts were manifested in the Lithuanian worldview through notional analogies. The author of the article concludes that, irrespective of certain typologically incorrect equivalents, translators succeeded in revealing the semantics of Biblical instruments by finding an equivalent symbolic domain of instruments significant for Lithuanians. The image of various instruments established in Lithuanian culture since the very first translations in the 16th century thus facilitating the perception of Biblical archetypes.
