Lietuvos lituanistinės mokslo draugijos: organizacinio modelio bruožai XX a. 3-4 dešimtmetyje

LDB
RinkinysMokslo publikacijos / Scientific publications
Publikacijos rūšisStraipsnis / Article
KalbaLietuvių kalba / Lithuanian
AntraštėLietuvos lituanistinės mokslo draugijos: organizacinio modelio bruožai XX a. 3-4 dešimtmetyje
Kita antraštėLithuania's scientific societies for lithuanian studies: features of the organisational model in the 1920s-1930s
AutoriaiJuzefovičius, Romualdas
LeidinyjeLietuvos istorijos metraštis [Yearbook of Lithuanian History]. 2005, 2003/2, p. 65-76
PastabosLDB Open.
Reikšminiai žodžiai
LTDraugijų klasifikacija; Organizacijų struktūros; Vidinių ir išorinių ryšių bruožai; Lituanistika; Mokslo organizacijos; Kaunas
Santrauka / Anotacija

LTRemiantis pirminiais šaltiniais ir skelbta medžiaga, straipsnyje analizuojami aptariamu laikotarpiu įsteigtų lituanistinių mokslo organizacijų struktūros formavimo, vadovavimo, finansavimo, vidinių ir išorinių ryšių savitumai, mėginama įvertinti organizacinės sistemos atitikimą draugijų keliamiems veikimo tikslams. Mokslo draugijų steigime ir veiklos organizavime aktyviai dalyvavo kalbininkai, istorikai, knygotyrininkai, kraštotyrininkai. Organizacijų steigimą XX a. trečiame dešimtmetyje ir jų perregistravimą 1936 m. reglamentavo draugijų įstatymai, tačiau straipsnyje pateikti duomenys liudija, kad lituanistinės humanitarų mokslo draugijos aptariamu laikotarpiu skyrėsi organizacinės sistemos, struktūros formavimu, narystės reikalavimais, vidinių ir išorinių ryšių plėtojimo lygiu. Lituanistinės organizacijos, nors ir nebūdamos gausios, siekė išlaikyti tvirtą narių sąveiką ir aktyvų dalyvavimą draugijų veikloje. Mokslinės veiklos profesionalumą itin akcentavo Lietuvių kalbos draugijos organizatoriai, kurie tuo tikslu sudarė išplėtotą ir labai kryptingą organizacijos struktūrą. [Iš leidinio]

ENOn the basis of primary sources and published material the article analyses the organisational structure of public activities of scientific societies for Lithuanian philology, the singularity of their management, financing and internal and external relations, as well as attempts to evaluate the conformity of the organisational system with the objectives set by the societies. At the beginning of the 1920s and later multiple profile scientific societies began to operate in independent Lithuania: Kaunas branch of the Lithuanian Scientific Society, the Lithuanian Catholic Academy of Science, the Society for Military Sciences and the society for the humanities and Literature founded Lithuanian philology subdivisions. Organisational experience of these subdivisions and foreign scientific institutions was used in founding more specialised and professional public organisations for Lithuanian philologists, historians and bibliographers, which satisfied the growing needs of the humanities better than other organisations of that time. The activities of the Lithuanian scientific societies during the period under review were regulated by the laws of the societies but organisations of scientists differed with respect to their organisational systems and structure, the level of the development of internal and external ties and their requirements set to membership.

ISSN0202-3342, 2538-6549
Mokslo sritisIstorija / History
Nuoroda į įrašą https://www.lituanistika.lt/content/2376
Atnaujinta2018-12-17 11:36:15
Metrika Peržiūros: 7    Atsisiuntimai: 2