Sutartinės - naujas žvilgsnis ir naujos galimybės

LTRecenzijoje aptariama etnochoreologės D. Urbanavičienės knyga „Šokamosios ir žaidžiamosios sutartinės“. Pažymima, kad monografija skirta sutartinių choreografijai, tačiau judesys ir šokis čia nagrinėjami kaip neatskiriama sinkretinės visumos dalis. Recenzentės nuomone, monografija išskirtinė ir tuo, jog ankstesni sutartinių tyrimai joje ne tik apžvelgiami, bet ir atidžiai įvertinami iš naujo peržiūrint faktus, duomenis ir išvadas, pateikiami nauji klausimų sprendimai. Pažymima, kad monografijos autorė peržvelgė visus sutartinių tyrimus ir fiksacijas, siekdama ir įvertinti užrašymo aplinkybes, patikimumą, užrašytojų patirtį, ir patikrinti tyrimo metodų, argumentacijos tinkamumą, o drauge - ir kai kurias išvadas, neretai jau tapusias enciklopedinėmis tiesomis. Monografijos autorės iškeltas kai kurias hipotezes recenzijos autorė laiko pernelyg drąsiu ir kartais moksliškai nepamatuotu autorės kūrybiškumo proveržiu. Atkreipiamas dėmesys, kad daug dėmesio knygoje skiriama pateikėjų pastaboms, vietos papročių analizei. Visa tai apibendrinusi, kartu su sutartinių muzika, šokių aprašais, D. Urbanavičienė pateikia naują šokamųjų ir žaidžiamųjų sutartinių klasifikaciją, kurioje atsispindi muzikos ir šokio dermė. Recenzijoje daroma išvada, kad naujoji klasifikacija ryškiausiai atspindi šokamųjų ir žaidžiamųjų sutartinių specifiką, o monografija atveria išsamų šios unikalios kūrybos struktūros vaizdą. Kaip ypatingą knygos privalumą recenzentė pažymi tai, jog šia knyga yra primygtinai skatinamas mokslinis disputas.

ENThe review discusses the book “Šokamosios ir žaidžiamosios sutartinės” [Dance and Play Sutartinė Songs] by ethnochoreologist D. Urbanavičienė. The monograph focuses on the choreography of Lithuanian multipart folk songs sutartinė, yet movement and dance are investigated here as an integral part of syncretic whole. According to the reviewer, the monograph is exceptional in the fact that it gives not only an overview of the previous research of sutartinė, but also carefully evaluates it by revising the facts, data and conclusions, and presents new solutions. The author of the monograph has scanned through all research and records of sutartinė, seeking to evaluate the circumstances of recording them, reliability, the experience of recorders, and to verify the suitability of research methods and argumentation in addition to some conclusions which have in many cases become the encyclopaedic truth. The reviewer considers some hypothesis raised by the author of the monograph to be a too bold and sometimes scientifically not well-founded outburst of the author’s creativity. The book pays considerable attention to presenters’ remarks and the analysis of local customs. Urbanavičienė generalises all this together with the descriptions of sutartinė music and dances and presents a new classification of dance and play sutartinė that reflects the harmony of music and dance. The reviewer draws a conclusion that the new classification most evidently reflects the specifics of dance and play sutartinė, and the monograph reveals an exhaustive picture of this unique creative structure. The reviewer points out the fact that the book urges a scientific dispute as a special advantage of the book.