Deterministinių modelių taikymo problemos optimizuojant vertybinių popierių portfelį rinkos sukrėtimų periodu

LTŠis straipsnis yra bandymas atskleisti pagrindines vertybinių popierių portfelio optimizavimo problemas taikant deterministinius modelius. Šių modelių taikymo problematika itin išryškėja pastaruoju metu, kai kapitalo rinkos vis dažniau susiduria su teigiamo arba neigiamo pobūdžio sukrėtimais. Finansinės krizės, rinkos kaitymas bei kiti panašūs veiksniai, auginantys rinkos dispersiją, sąlygoja vis didesnę neapibrėžtumo faktoriaus įtaką priimant sprendimus. Neapibrėžtumas dažniausiai lemia skirtumus tarp sumodeliuoto optimalaus portfelio tikėtinos grąžos bei realios grąžos. Tad straipsnyje keliama hipotezė, jog kai kurių deterministinių modelių taikymas optimizuojant vertybinių popierių portfelį finansinių sukrėtimų metu yra neveiksmingas. Pasinaudojant kapitalo įkainojimo modeliu buvo sudaryti trys optimalūs VP portfeliai iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos rinkose kotiruojamų vertybinių popierių ir patikrinta, ar sumodeliuota šių portfelių tikėtina grąža atitinka realią grąžą. Atlikus tyrimą daroma išvada, jog hipotezė pasitvirtino. Skirtumas tarp tikėtinos ir sumodeliuotos grąžos didėjant laiko horizontui tik augo. Kapitalo įkainojimo modelis netaikytinas, kai rinkos dispersija viršija 30 %. Vis dėl to, vien tik neapibrėžtumo faktoriaus augimą negalima įvardyti kaip pagrindinę šio skirtumo priežastį. Tikėtina, jog dalinai skirtumui tarp tikėtinos ir realios grąžos įtaką gali daryti „lūkesčių plyšys“, kurio egzistavimo, kai kurių autorių teigimu, neįmanoma panaikinti. Šio tyrimo rezultatas gali būti pagrindas naujiems tyrimams, kurių metu būtų surastas sprendimas, leisiantis taikyti deterministinius modelius optimizuojant vertybinių popierių portfelį rinkos sukrėtimo metu.

ENThis paper is an attempt to reveal main problems in securities portfolio optimization by employing deterministic models. Application problems of such models have been surfacing lately as capital markets have increasingly encountered positive and negative shocks. Financial crises, market overheat and similar factors increasing market dispersion condition a greater impact of the indetermination factor on decision making. Indetermination usually causes differences between the expected and actual return of an optimal modelled portfolio. Thus, the paper raises a hypothesis that the application of particular deterministic models in securities portfolio optimization is ineffective in times of financial shocks. Three optimal securities portfolios comprising securities quoted at Lithuanian, Latvia and Estonianmarkets have been formed employing the Capital Asset Pricing Model to check whether the expected modelled return of the portfolios coincides with the actual return. The results of the analysis lead to a conclusion that the hypothesis proves out. The difference between the expected and the modelled return has grown over time. The Capital Asset Pricing Model is not applicable when market dispersion is over 30%. However, the intensifying indetermination factor cannot be defined as the main and sole reason for such a difference. Presumably, the “expectation gap,” which, according to several authors, cannot be eliminated, may partially affect the difference between the expected and actual return. The results of the analysis can form the basis for further research with the aim to find a solution enabling the application of deterministic models in optimizing securities portfolio in times of market shocks.