LTŽaidžiant vežimėlių krepšinį, neįgaliųjų judėjimo kokybei ir judesių, veiksmų įvairovei, sensomotoriniams, intelektiniams, socialiesiems interakciniams mokėjimams, koordinaciniams ir fiziniams gebėjimams nustatyti ir įvertinti be natūraliųjų testų (Brasile, 1986; Walandewijck, Dady, Theisen, 1999) rodiklių, objektyvūs ir informatyvūs yra kiekybiniai bei kokybiniai žaidimo rodikliai – technikos veiksmai, kuriuos atlieka žaidėjai per vienerias rungtynes ir vieną žaistą minutę (Hedrick et al., 1994 ir kt.). Norint geriau suprasti vežimėlių krepšinį, jo požymius, būtini objektyvūs kiekybiniai ir kokybiniai varžybų rodikliai, atskleidžiantys įvairias komandos žaidėjo (įžaidėjo, krašto, vidurio puolėjo) funkcijas, jų veiklos pobūdį. Tyrimų, kurių metu būtų nustatomi ir įvertinami įvairias funkcijas komandoje atliekantys vežimėlių krepšinio žaidėjai, aptikti nepavyko. Tyrimo tikslas – nustatyti ir įvertinti įvairių amplua vežimėlių krepšinio žaidėjų (įžaidėjų, krašto, vidurio puolėjų) žaidimo rodiklius oficialiose varžybose. Šiuo tikslu skaitmenine vaizdo kamera „Panasonic NV-GS27“ nufilmuotos vežimėlių krepšinio varžybos.Ištirtas 32 žaidėjų žaidimas, nufilmuota 20 rungtynių. Žaidėjų amžius – 31,24 m. Visi tirti žaidėjai turėjo penkerių ir daugiau metų žaidimo stažą nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu. Pagal užimamą žaidimo poziciją vežimėlių krepšinio žaidėjai buvo suskirstyti į tris grupes: įžaidėjus (9), krašto puolėjus (11), vidurio puolėjus (12). Taip pat buvo nustatomi geriausi kiekvienos pozicijos žaidėjai. Tyrimas atliktas 2006 m. Lietuvos vežimėlių krepšinio čempionato (6 rungtynių) ir tarptautinių turnyrų (14 rungtynių) Lietuvoje ir Lenkijoje metu. Remiantis D. Byrnes ir B. Hendrick (1994) metodika, specialiuose protokoluose buvo registruojami šie žaidimo veiksmai: žaidimo trukmė, kamuolio perdavimas, varymas, metimas į krepšį ir jo veiksmingumas, kamuolio atkovojimas po krepšiu ir kiti svarbūs žaidėjų aktyvumą apibūdinantys technikos veiksmai. Integralusis parengtumas, gebėjimas žaisti, žaidimo kokybė įvertinta pagal D. Byrnes ir B. Hendrick (1994) metodiką, už atliktus veiksmus skiriant teigiamus ir neigiamus taškus. [...].
ENIn wheelchair basketball the evaluation of the quality of disabled players’ movement, motion and action variety, sensomotoric, intelectual, social interaction skills, coordinative and physical abilities besides the natural tests (Brasile, 1986), quantitative and qualitative play results (technical actions carried out by a player during a game and during a minute of a game) are considered to be objective and informative. The aim of the research was to state and evaluate the playing skills of wheelchair basketball players in different game positions (a playmaker, a forward, a center) in official competitions. The play of 32 baketball players was under research. Aiming to analyse playing results of wheelchair basketball players in different game positions 20 games were video recorded by camera "Panasonic NV-GS27". The following actions of the players (playmakers, forwards, centers) with different functions in the team were recorded: playing time, passing, dribbling, shooting and its efficiency, rebounding and other important technical actions characterizing the activity of the players during the game.The integral preparation, ability to play, the playing quality were evaluated according to the methods of D. Byrnes and B. Hendrick (1994), giving high or low marks for each action. Results showed that centers were the most active ones, carrying out on average 2.5 actions per minute (forwards – 2.1, playmakers – 1.2), shooting 16 times per game (forwards – 7.7, playmakers – 5). The most universal players were also the centers, their passing and dribbling actions making up 25%, shooting actions – 20% of all the movements. The most accurate main technical actions were carried out by the centers: their shooting accuracy was 36% (that of wing players and playmakers being 30%). Centers’ integral qualifi cation and playing skills (according to the methods used) were the highest rated + 42 points. Quantitative and qualitative playing results and the results of integral preparation of wheelchair basketball players in center position were significantly better than those of the playmakers and forwards.