Peculiarities of investigated characteristics of Lithuanian pistol and rifle shooters' training and sport performance

LTTikslas – nustatyti Lietuvos didelio meistriškumo šaulių (pistoleto ir šautuvo rungčių) pasirinktų rodiklių (daugiamečio rengimo, rengimo krūvių; pusiausvyros; psichinio parengtumo) ypatumus. Tyrimo metu analizuoti elito šaulių interviu, stebėta elito ir Lietuvos šaulių varžybinė veikla. Priešvaržybinis nerimas vertintas 30 min prieš startą CSAI-2 ir SCAT metodikomis, t. y. varžybinės būsenos ir varžybinio nerimo aprašais. Pusiausvyros stabilumas (KMC – kūno masės centro šoniniai svyravimai, svyravimai į priekį ir atgal. Buvo vertinta KMC šoninio poslinkio bei poslinkio pirmyn ir atgal didžiausioji vertė; KMC trajektorijos ilgis tirtas statinės posturografijos metodu tiriamiesiems užimant keturias padėtis. Skaičiavimai atlikti naudojantis SPSS 11.0 statistiniu paketu. Lietuvos šaudymo čempionatų pistoleto rungties moterų grupėje prizininkių amžius atitiko elito šaulių, tačiau rezultatų skirtumas statistiškai reikšmingas (p <0,001). Įvertinus šaulių rengimo ypatumus nustatyti šie trūkumai: neadekvatus pratybų skaičius, nepakankamas specifinis rengimas (p <0,001), nepakankamas psichinis parengtumas ir varžybinė patirtis (p <0,001). Integralus pusiausvyros vertinimo rodiklis – KMC nueitas kelias – vidutinio ir didelio meistriškumo šaulių grupių statistiškai reikšmingai (p <0,05) skyrėsi.Kai tiriamųjų stovėsena buvo artima šauliams būdingai pozai, didelio meistriškumo šaulių pusiausvyros rodikliai išliko pastovūs, o vidutinio meistriškumo – didėjo. Vadinasi, šaulio pusiausvyra priklauso nuo patirties ir gali būti lavinama. Vidutinio meistriškumo šaulių nerimo didėjimas, pasitikėjimo mažėjimas prieš tarptautines varžybas buvo labiau išreikštas nei didelio meistriškumo šaulių. Vadinasi, šaulio psichinis parengtumas priklauso nuo varžybinės patirties. Statistiškai reikšmingai blogesnį Lietuvos šaulių parengtumą nei elito šaulių apibūdina psichinis parengtumas, kurį lemia per menka tarptautinių varžybų patirtis (p <0,001). Kadangi sportininkų rengimas yra daugiaplanis vyksmas — būtina žinoti rodiklius, geriausiai apibūdinančius parengtumą. Tuo remdamiesi teigiame, kad Lietuvos šauliai (pistoleto ir šautuvo rungties) turėtų daugiau lavinti pusiausvyrą, nuolatos stebėti, testuoti ir analizuoti sportinį parengtumą norėdami tikslingai valdyti rengimąsi, varžybose patiriamą nerimą. Ankstyvą šaulių pasitraukimą iš sporto galėjo lemti socialinė aplinka.

ENPurpose was to identify the peculiarities of selected training and sport performance characteristics: training strategies, the body sway and mental fitness. Methods: we analysed the sport performance and training characteristics and applied interviews with elite and Lithuanian shooters. The body sway was studied applying the method of static posturography. The subjects were standing in four postures. Mental fitness of the shooters was evaluated 30 min before the start using CSAI-2 methodology and adapted SCAT methodology. The shooters were divided into two groups according to their sports performance: the high and the moderate mastery groups. Statistical analyses was made applying the SPSS 11.0 statistical package. Results. The Lithuanian women pistol shooters’ mean age of the first three place winners corresponded to that of the elite athletes, however the sports results (p <0.001) were significantly lower. We indicated the following reasons: they trained less than the elite shooters, their specific training was inappropriate (p <0.001), their mental fitness and competition experience were inappropriate (p <0.001).The trajectory of the COP in a specific posture (legs at shoulder length, arms down; posture without the pistol; posture with the pistol) was signifi cantly (p <0.05) different (Fig. 1, Masalskytė et al., 2002) between high and moderate mastery shooters but not in general posture (folded legs and arms down). The results suggested developing shooters’ posture from the very beginning of training. The Lithuanian shooters’ level of anxiety before the starts showed the importance of the duration of exercise and competition experience because the difference between their indices and those of elite shooters was significantly less (p <0.001). Conclusions: On the basis of sport performance as a multidimensional construct which requires to select the main factors of athlete trainability we conclude that Lithuanian pistol and rifle shooters need a training programme that improves posture stability; they should increase their international competitive experience and have to monitor sport fitness in order to manage psychological stress, and model a further training programme. Social conditions might be the main problem of the Lithuanian shooters to terminate their sport career too early.