Rusų kalbos vartojimo klausimas Kauno miesto savivaldybėje 1927-1928 m

LTTarpukario Lietuvoje Kauno m. savivaldybėje po nepriklausomybės paskelbimo dirbo įvairių tautų atstovai, kadangi akivaizdžiai trūko lietuvių tautybės specialistų. Tokia tautinė situacija iš esmės įtvirtino dvikalbystę (lietuvių ir rusų kalbas) ne tik bendravimo, bet ir raštvedybos lygmenyje. Tai buvo įteisinta įstatymiškai, t. y. rusų ir lietuvių kalbos tapo oficialia raštų kalba. Situaciją norėta keisti jau 1925 m., tačiau padėtis iš esmės kito tik 1927 m. pabaigoje, kai Lietuvoje po 1926 m. perversmo valdžią paėmė tautininkai. Buvo siekiama šalinti rusų kalbą iš oficialių Lietuvos įstaigų. Tai palietė ir kitataučių situaciją Kauno savivaldybėje. Didžiausi kalbų vartojimo pokyčiai Kauno miesto savivaldybėje vyko 1927-1928 metais. Būtina atkreipti dėmesį į situacijos keitimo priemones, pokyčių objektyvumą, valdžios požiūrį į kitataučius Kaune. Tyrimas paremtas to meto spauda bei Kauno apskrities archyvo medžiaga. 1928 m. Lietuvos visuomenė pasiekė tam tikrą savo raidos tašką, kai atsirado pakankamas lietuvių-profesionalų skaičius. Permainos buvo glaudžiai susijusios su permainomis Lietuvos politikoje, kur vis labiau ėmė įsivyrauti tautininkų politinė srovė.

ENA t the end of the 1930 s, Lithuania entered a new period of national identity development. In 1926 , the Lithuanian government was taken by Tautininkai (Nationalists), who represented nationalistic ideology. Their main goal was to establish this ideology across the country. One of the aspects of such nationalistic policy was realized in Kaunas municipal council. Here, due to the lack of competent specialists, the Russian language was used alongside Lithuanian since the restoration of Lithuanian independence. The situation changed towards the end of the 1930s. There were visible attempts of the young Lithuanian society to reduce the dominance of the national minorities which lead to the changes in national integration policy. It was of particular importance to find the balance between the interests of the national minorities and Lithuanians as it determined the further development of the identity of the Lithuanian nation.