Lietuvos himno istorijos bruožai

LTStraipsnyje, remiantis aptariamojo meto spauda ir korespondencija aptariama Vinco Kudirkos „Tautiškos giesmės“, išspausdintos 1898 m. „Varpo“ 6 numeryje tapimo Lietuvos himnu istorija. Atgavus spaudą Kudirkos giesmė tapo būtina programos dalis rengtuose lietuviškuosiuose vakaruose su vaidinimais ir choro dainomis. Ypač svarbus Kudirkos himno istorijoje buvo Didžiojo Vilniaus Seimo išvakarių koncertas (1905 XI 20 / XII 3), nes ten apsilankė daugelis Vilniun suvažiavusių seimo atstovų; giesmei skirtoji himnui derama pagarba įgavo tam tikro oficialumo. Atsistojimas giedant, pailiustruotas iš ano meto spaudos, buvo svarbus Kudirkos Tautiškos giesmės virtimo tautos himnu istorijoje. Kai nebuvo kokių savarankiškos lietuvių valdžios organų, galėjusių autoritetingai paskelbti tą ar kitą giesmę himnu, pati visuomenė, pagerbdama Kudirkos giesmę atsistojimu, ją savaime patvirtino tautos himnu. Vis dėlto Kudirkos himnas ne visus lietuvius patenkino: straipsnyje cituojama kritika, pažyminti Kudirkos himne trūkstant maldos turinio, melodijos neoriginalumą. Tačiau kitos Kudirkos himnui pritaikytos melodijos neprigijo. Rimčiausias varžovas Kudirkos himnui buvo iš sutrumpinto Georgo Sauerweino eilėraščio sukurta Stasio Šimkaus giesmė „Lietuviais esame mes gimę“. Dažnai, kaip matyti iš korespondencijų spaudoje, būdavo sugiedami abu himnai – Kudirkos ir Šimkaus. Vis dėlto nugalėjo ir įsigalėjo Kudirkos himnas, kuris kartu tapo ir ryškiuoju valstybinio suverenumo simboliu. Tad 1940 m. Lietuvos nepriklausomybės sutemoms atėjus Lietuvos himnas buvo tolydžio šalinamas iš viešojo gyvenimo.

ENBased on the press and correspondence of the discussed period, the article discusses the history of Vincas Kudirka’s “National Anthem”, published in the sixth issue of “Varpas” in 1898 becoming the hymn of Lithuania. After the press was recovered, Kudirka’s anthem became an integral part of Lithuanian evenings with performance and choir singing. The concert on the eve of the Great Seimas of Vilnius (20 November 1905–3 December 1905) was particularly important in the history of the anthem, since it was attended by a great many of Seimas representatives, and the anthem was officially honoured. Standing when singing illustrated in the then press was an important factor in the history of Kudirka’s “National Anthem”. With no independent Lithuanian authorities to announce one or another anthem as the hymn, the society itself confirmed this anthem to be the hymn of Lithuania by standing and singing Kudirka’s anthem. However, not all Lithuanians were content with Kudirka’s hymn: the article quotes criticism noting that Kudirka’s hymn lacks elements of praying and that its melody is not original. However, other melodies offered for Kudirka’s anthem did not take hold. The most serious rival was Stasys Šimkus’s “Lietuviais esame mes gimę” adopted from George Sauerwein’s shortened poem. As press correspondence claimed, usually two hymns were sung. However, Kudirka’s anthem finally won. It also became a prominent symbol of the national sovereignty. Therefore, when in 1940 Lithuania was occupied, the hymn of Lithuania was eliminated from its public life.