LTVinco Kudirkos kūryba latvių literatūroje nebuvo plačiau žinoma. Latvių spaudoje jo vardas pirmą kartą pasirodė tik 1915 metais Janio Sprogio straipsnyje „Lietuvių atgimimo laikai“. Žurnalistas ir lietuvių literatūros vertėjas Sprogis, aptardamas „Aušros“ ir „Varpo“ vaidmenį žadinant lietuvių tautinę dvasią, iškelia Kudirką. Kudirkos kūryba į latvių kalbą pradėta versti gerokai vėliau. 1936 metais išėjęs E. Andinos lietuvių lyrikos mokykloms rinkinys pradedamas Kudirkos eilėraščiu „Labora!“ Vertimas puikiai perteikia poetinės kalbos savitumą, idealistinį požiūrį į gyvenimą. Tautišką giesmę tarpukariu į latvių kalbą išvertė Emilas Skujeniekas. Nors vertimas nebuvo itin vykęs, Lietuvos himnas buvo plačiai žinomas, moksleiviai latvių mokyklose jį mokydavosi kartu su savo „Dieve, laimink Latviją!“. Akivaizdžios Kudirkos ir vieno žymiausių latvių tautinio atgimimo švyturių Ačio Kronvaldo publicistikoje perteikiamų tautinio atgimimo idėjų paralelės. Bene svarbiausia Kudirkos publikacija latvių spaudoje pasirodė 1989 metais „Varpo“ šimtmečio proga. Moksleivių laikraštis „Pionierius“, pasiryžęs latvių vaikus supažindinti su visais žymiausiais lietuvių literatūros kūrėjais, sausio 20-os numeryje aprašė Kudirkos nuopelnus lietuvių kultūrai, pateikė tautiškos giesmės lietuvišką ir latvišką versijas, gaidas, portretą. Tai buvo Kudirkos sugrįžimas į latvių kultūros kontekstą, taip pat lietuvių bei latvių literatūrinių kontaktų suaktualinimas.
ENAlthough Vincas Kudirka works are not well known for Latvian readers, a notable Lithuanian writer and a public figure maintained strong links and spiritual relation- ship with Latvia and Latvian culture. Kudirka's translations of world literature, the anthem, the "Varpas" (The Bell) and the cycle of publications "Tėvynės varpai" (The Bells of homeland) inviting to catch up with the most advanced nations, and their experience prove it. Kudirkas ideology of the national revival can be compared with the ideas of young Latvian leader Atis Kronvald. Kudirka was a mediator who has built the integration of the Lithuanian literature into the world literature. At the end of 19th century, the same as several years younger Latvian Janis Rainis, he took an important and unrewarding work - translating the world classic literature. Both poets translated Friedrich Schiller tragedy "Vilius Telis". The ideas of this work were significant to Lithuanian and Latvian national identity figures.