Vinco Kudirkos "Tautiška giesmė": kontekstas ir vertinimai

LTVinco Kudirkos „Tautiškos giesmės“ sukūrimo laikotarpiu artėjo poetų A. Strazdo, A. Baranausko, A. Vienažindžio ir kt. kūrybos vyravimo pabaiga; išspausdinta S. Gimžausko „Rauda vyskupo Motiejaus Valančiaus atminimui“ (1879) – pirmoji spausdinta originali lietuvio autoriaus kompozicija; iškilo nemažai chorvedžių ir vargonininkų. Itin svarbių dalykų atsitiko 1895 m. Kudirkos „Kanklės“ buvo pirmasis harmonizuotų liaudies dainų rinkinys. Su „Pavasario balsais“ Maironis paskelbė ir dramą „Kame išganymas“, pirmąjį lietuvių operos libretą. Tilžėje įvyko „Birutės“ draugijos 10-mečio koncertas, o Vydūnas įkūrė Giedotojų draugystę. Vilniuje susibūrė 12 apaštalų kuopa. Peterburge leista veikti lietuvių savišalpos draugijai, kurios 1896 m. kovo koncerte pirmą sykį pasirodė profesionalūs dainininkai solistai. 1899 m. Palangoje leista suvaidinti Keturakio „Ameriką pirtyje“. Tie metai yra pirmosios profesionaliųjų kompozitorių kartos veiklos pradžia, kartos, kuri sukūrė lietuvių muzikos tautinę mokyklą. Talentingiausias jos kūrėjas M. K. Čiurlionis 1899 m. baigė Varšuvos konservatoriją. J. Naujalis vaisingai darbavosi Kauno katedroje, o Č. Sasnauskas tada sukūrė pirmąją dainą – „Kur bėga Šešupė“. Muzikos kūriniuose, kaip ir „Tautiškoje giesmėje“ susitelkė pagrindinės amžiaus idėjos – siekis iškelti liaudies dainos grožį bei vertę ir pagrįsti garbingosios praeities, herojinių Lietuvos istorijos laikų reikšmę dabarčiai bei ateičiai. Kazys Grinius Kudirkos nekrologe „Tautišką giesmę“ pavadino Lietuvos himnu. Ji pateko tarp jau buvusių bei netrukus sukurtų lietuviškųjų patriotinių dainų.

ENDuring the period when Vincas Kudirka was creating “National Anthem”, the era of works by A. Strazdas, A. Baranauskas and other writers was approaching its end. S. Gimžauskas’ “Rauda vyskupo Motiejaus Valančiaus atsiminiami” (1879), the first original work by a Lithuanian writer, was published. The year 1895 saw a great many important events. Kudirka’s “Kanklės” was the first compilation of harmonised folk songs. Together with “Pavasario balsai” Maironis announced the drama “Kame išganymas”, the first Lithuanian opera libretto. A concert to mark the 10th anniversary of “Birutė” society was organised in Tilsit. A group of 12 apostles gathered in Vilnius. A benefit-society was founded in Petersburg. First professional solo singers performed at its concert organised in March 1896. In 1899, the staged performance of Keturakis’ “Amerika pirtyje” was allowed. These years mark the beginning of the first generation of professional composers, who developed the national school of Lithuanian music. Its most talented founder M. K. Čiurlionis graduated from Warsaw Music Academy in 1899. J. Naujalis successfully worked at the Cathedral of Kaunas, and Č. Sasnauskas created the first song “Kur bėga Šešupė”. Musical compositions as well as the “National Anthem” combined the key ideas of the century – the aspiration to highlight the beauty and value of folk songs and to ground the significance of the honourable past and heroic times in the history of Lithuania for its present and future. In his necrology dedicated to Kudirka, Kazys Grinius called Kudirka’s “National Anthem” the hymn of Lithuania. It was included into the list of Lithuanian patriotic songs.