Vincas Kudirka ir Ivano Franko pozityvizmo idėjos

LTRašytojams Ivanui Franko, ir Vincui Kudirkai buvo skirta vesti savo tautas iš nelaisvės, tamsos, nemokšiškumo ir nusižeminimo. Net jų likimo aplinkybės panašios – abu tapo ne tik tautinio judėjimo vadai, bet ir pranašai. V. Kudirka turėjo dionisinės ir epikūrinės prigimties bruožų. Muzika, dainos, šokiai buvo jo mėgstamiausi užsiėmimai, žinoma, po švietimo programų. Kalbant apie I. Franko, būtina atminti, kad jis gyvenime negalėjo atsisakyti dviejų dalykų – meilės ir kūrybos. V. Kudirkos idėjos prasmingos daugeliui lietuvių, nes jiems šūkis „vardan tos Lietuvos“ nėra tušti žodžiai, tai jų gyvenimo turinys. Jei bandytume sudaryti I. Franko idėjų tęsėjų sąrašą, bent jau remdamiesi lakonišku jo gyvenimo credo: „dvasia, mokslas, progresas, valia“, pastebėtume, kad sąrašas pernelyg trumpas. V. Kudirką ir I. Franko suartina tai, kad abu lenkų kultūros aplinkoje jautėsi svetimi, nors ir buvo mokęsi polonizuotose vidurinėse, o vėliau aukštosiose mokyklose. Laisvės siekiančių lenkų kovų inspiruojami, jie suvokė savo kitoniškumą ir kitokius savo tautų uždavinius. Pagrindines pozityvizmo nuostatas I. Franko pritaikė savo krašto istorinėms sąlygoms; V. Kudirkos savimonės archetipas susijęs su kaimo archetipu, jis derino du pasakojimo stilius: tapybišką, vaizdingą, kuriamą emocijų pagrindu, ir argumentų kalbą. Bendrų požiūrių, kaip galima įžvelgti, ir I. Franko, ir V. Kudirka turi pakankamai, jau nekalbant apie panašią abiejų rašytojų minčių dėstymo manierą, kuriai būdinga ironija ir sarkazmas, taip pat akivaizdūs bendri estetikos bruožai jų kūryboje.

ENThe article highlights the issues of literary Lithuanian-Ukrainian communication and Vincas Kudirka with Ivan Franko are the key figures herein. The main idea of the author of this article is that the concept of Warsaw positivism transferred to evolutional positivism under the pen of Franko and influenced on practise of national liberation of neighbouring nationalities that had related with the Ukrainian fate of colonial people. The researcher says that the Lithuanian national liberation agents went by a way of "Spirit, science, idea, freedom - Will not enter to darkness the field" that was specified to them by "Varpas", leading edition that was founded by Kudirka at the end of the 19th century. And the program lines of "The Hymn" by Franko was revived in "National Song" by Kudirka and assumed a neoromantic-pantheistic form that was available by the forbidden Lithuanian printing word that time - "Tegul saulė..." (Let the Sun...). In this work, the Lithuanian poet uses key visions that are present also in the poetry of the Ukrainian poet - visions of the field and the sun.