Vinco Kudirkos "Tautiška giesmė" ir Vydūno "Lietuvių giesmė": du Lietuvos himno variantai

LTStraipsnyje gretinamos dvi giesmės – Vinco Kudirkos „Tautiška giesmė“ (1898) ir Vydūno „Lietuvių giesmė“ (1909) m., siekiama aptarti jų panašumus ir skirtumus, vertybinius akcentus. Kudirkos „Tautiška giesmė“ pirmiausia buvo paskelbta kaip proginis kūrinys „Varpo“ dešimtmečiui paminėti. Tautos himnu ši giesmė tapo ne iš karto. Tarp pretendentų į tautos himną buvo didelio populiarumo susilaukę XIX a. pabaigos – XX a. pradžios kūriniai: Antano Baranausko „Tu, Lietuva – tu mieliausia mano motinėlė“, Maironio (žodžiai) ir Česlovo Sasnausko (muzika) „Jau slavai sukilo“, „Kur bėga Šešupė“, Maironio ir Juozo Naujalio „Užtrauksim naują giesmį“, Georgo Sauerweino ir Stasio Šimkaus „Lietuvninkai mes esam gimę“. Kudirkos „Tautiška giesmė“ nurungė dėl taiklaus vertybinių akcentų sudėliojimo bei lakoniškomis priemonėmis pasiektos emocinės ir intelektinės įtaigos. Labiausiai išgarsėjusi po jos atlikimo Didžiajame Vilniaus Seime 1909 m. gruodžio 3 d. „Tautiška giesmė“ paplito po visą Lietuvą ir buvo giedama visuose iškilmingesniuose lietuvių susibūrimuose. Kudirkos ir Vydūno giesmių vertybės didele dalimi sutampa. Šis sutapimas bei panaši abiejų giesmių struktūra leidžia spėti, kad Vydūnas savąją kūrė nusižiūrėdamas į Kudirkos giesmę. Vydūno „Lietuvių giesmė“ savo struktūra, minties talpumu, bei akcentuojamomis vertybėmis, jų apibendrinimu Kudirkos „Tautiškai giesmei“ yra daug artimesnė negu į tautos himną pretendavęs Sauerweino ir Šimkaus „Lietuvninkai mes esam gimę“, nors šis ir buvo labiau už Vydūno kūrinį paplitęs. Nuo 1988 m. „Lietuvių giesmė“ skamba kaip Vydūno draugijos himnas.

ENThe article compares two anthems, i.e. Vincas Kudirka’s “National Anthem” (1898) and Vydūnas’s “Lithuanians’ Anthems” (1909), thus seeking to discuss their similarities and differences, main virtues. Kudirka’s “National Antheme” was first announced to mark the tenth anniversary of “Varpas”. It did not become the national anthem right from the start. A great many of works popular in the late 19th–early 20th c. were offered for the national anthem. These included: Antanas Baranauskas’ “Tu, Lietuva – tu mieliausia mano motinėlė”, Maironis (words) and Česlovas Sasnauskas’ (music) “Jau slavai sukilo”, “Kur bėga Šešupė”, Maironis and Juozas Naujalis’ “Užtrauksim naują giesmį”, Georg Sauerwein and Stasys Šimkus’s “Lietuvninkai mes esam gimę”. Kudirka’s “National anthem” was selected for the virtues it highlighted and the laconic means it used to achieve emotional and intellectual influence. It became famous across Lithuania after the solemn performance before the Great Seimas of Vilnius on 3 December 1909 and was sung on all solemn occasions. The virtues promoted in Kudirka and Vydūnas’ anthems coincide to a large extent. This coincidence and the similar structure of the both anthems allow assuming that Vydūnas created his anthem with Kudirka’s anthem in his sight. The structure and the scope of the thought of and the virtues highlighted in Vydūnas’ “Lietuvių giesmė” is closer to Kudirka’s “National Anthem” rather than those of Sauerwein and Šimkus’s “Lietuvninkai mes esam gimę”, which, in fact, was more popular than Vidūnas’s work. Since 1988, “Lithuanian’' Anthem” has been the anthem of the Vydūnas society.