Vincas Kudirka - literatūros kritikas

LTStraipsnyje literatūros kritika analizuojama siekiant atskleisti, kaip Vincas Kudirka suvokė literatūros kritiko misiją, konkretizuoti kudirkiškąją lietuvių kultūros ugdymo strategiją. Literatūros kritika yra nedidelė Kudirkos rašytinio palikimo dalis. Nuo 1889 iki 1898 metų Kudirka parašė 15 literatūrai skirtų straipsnių, kurie atskleidžia jo kultūrinių interesų kaitą, literatūrologinę kritiko brandą. Literatūros kritikos straipsniai papildo Kudirkos kuriamą lietuvių kultūros ugdymo strategiją, kurioje svarbią vietą užima mąstančios tautos ugdymas. Recenzijose atidžiai stebimas rašančiųjų minties kelias, signalizuojama apie pavojų, pastebėjus vienpusiškumą, tendencingumą, tolerancijos ir pagarbos stoką. Kudirka didžiausią pavojų įžvelgė tuose samprotavimuose, kuriuose nuvertinamas mokslas, reiškiama idėjinė ir ypač – religinė netolerancija. Dramos teorijos pagrindai išdėstyti recenzijoje apie dramą „Ponas ir mužikai“ (1893), satyrinės prozos bruožai – apie Stasio Matulaičio apysaką „Parmazonas, arba Baisumas Dievo rūstybės“ (1897), eilėdaros teorijai skirta studija „Tiesos eilėms rašyti“ (1898). Kudirkai svarbu atpažinti ir ugdyti rašytojo talentą. Literatūros kritiko brandą atspindi dėmesys teorinėms problemoms. Analizuodamas literatūros kūrinius apibrėžia literatūros žanrų, stiliaus, formos bruožus, kurie rašytojui suteikia kūrybinio rašymo pagrindus, įgalina tobulinti kūrybą, o literatūros kritikui padeda objektyvizuoti kūrinio vertinimo kriterijus. Būdingas Kudirkos recenzijų bruožas – kritiškumas – suvokiamas kaip literatūros kritiko kova dėl literatūros garbės.

ENThe article analyses literary criticism in order to define Vincas Kudirka’s perception of the mission of a literary critic and his strategy of Lithuanian cultural education. Literary criticism is a small part of Vincas Kudirka’s works. From 1889 to 1898 Kudirka wrote 15 literary articles, which reveal changes in his literary interests and his development as a literary critic. Articles of literary criticism supplement the strategy of Lithuanian cultural education developed by Kudirka. The key priority of this strategy is development of a thoughtful nation. The review analyses the path of the written thought, warns about any peril upon observing single-mindedness, tendencies, lack of tolerance and respect. Kudirka considered contemplations diminishing the role of science and expressing idealistic and especially religious intolerance to be the most dangerous. The fundamentals of the drama theatre are presented in the drama “Ponas ir mužikai” (1893), features of satirical prose are discussed in the review about Stasys Matulaitis’ story “Parmazonas arba baisumas Dievo rūstybės” (1897) and study “Tiesos eilėms rašyti” dedicated to the theory of versification. It is important for Kudirka to recognise and develop talent. The maturity of the literary critic is reflected in his attention to theoretical issues. When analysing a literary work, he defines the features of literary genres, styles and forms, which provide the writer with the basis for creative writing, enables him to improve his creative work, and helps the literary critic to shape objective criteria for assessment of this work. Kurdirka’s reviews are peculiar for his struggle for literary honour as a literary critic.