LTLietuviai kaip latvių kaimynai yra minimi latvių liaudies dainose. Latviškuose rašytiniuose šaltiniuose pirmą kartą lietuviai paminėti XVIII a. pirmojoje pusėje. Pirmoji lietuvių liaudies daina „Mote ir Dukrite“ su trumpu komentaru išspausdinta „Latviešu Avižes“ 1812 m. Daugiau lietuvių liaudies dainų pasirodė antrojoje XX a. pusėje – dauguma iš jų yra vertimai iš vokiškos Liudviko Rėzos knygos „Dainos oder Litthauische Volkslieder“ (1815) ir Nesselmanno lietuvių liaudies dainų rinkinio „Littauische Volkslieder“ (1853). Antroji XX a. pusė minėtina kaip komparatistinių folkloristikos tyrimų pradžia, kur svarbiausią vaidmenį suvaidino Jėkabas Lautenbahas. Iki XX a. latviškai nebuvo išspausdintas nei vienas lietuvių literatūros kūrinys, o ir vėliau jų paskelbta itin negausiai – keli Kristijono Donelaičio ir Antano Baranausko kūrybos fragmentai bei viena Antano Vilkutaičio-Keturakio pjesė. Vargu ar latviškoje periodikoje įmanoma rasti bent vieną straipsnį apie lietuvių literatūrą: vienintelė lietuvių literatūros istorijos apžvalga yra pasirašyta Petrapiliets – Rainio, teisės studento Sankt Peterburge to meto slapyvardžiu, tačiau joje apsiribojama trumpu įspūdžiu iš Eduardo Volterio lietuvių literatūros paskaitos. Latvijos tautinio atgimimo laikotarpiu imta rimtai domėtis Lietuvių ir senovės prūsų mitologija latviškojo mitologinio panteono kontekste. Lietuvos tautinis atgimimas atspindėtas latvių periodikoje, daugiausia laikraštyje „Baltijas Vestnesis“ ir žurnale „Austrums“, nemažai straipsnių, paremtų „Aušros“ publikacijomis, paskelbė žurnalistas ir vertėjas Andrejs Dirikis.
ENLatvian folk songs mention Lithuanians as neighbours of Latvians. Latvian written sources first mention Lithuanians in the first half of the 18th century. The first Lithuanian folk song “Mote ir Dukrite” and a short comment thereto were published in “Latviešu Avižes“in 1812. More Lithuanian folk songs were published in the second part of the 20th century, the majority of them being translations from the German book “Dainos oder Litthauische Volkslieder” (1815) by Ludwig Rhesa and a collection of Lithuanian folk songs “Littauische Volkslieder” by Nesselmann. The second part of the 20th century should be mentioned as the beginning of comparative research of folklore studies, where the most important role was performed by Jėkabas Lautenbahas. Before the 20th century, no Lithuanian literary work had been published in the Latvian language. Later, only few Latvian translations of Lithuanian works, i.e. fragments of Kristijonas Donelaitis and Antanas Baranauskas’ works and one play by Antanas Vilkutaitis-Ketrakis saw the light. It is practically impossible to find at least one article about Lithuanian literature in Latvian press: the only review of the history of Lithuanian literature is signed by Petrapiliets-Rainys, a law student in Saint Petersburg; however, it contains only his short impressions from Eduardas Volteris’ lecture on Lithuanian literature. During the period of Latvian national revival, more serious interest in Lithuanian and Prussian mythology within the context of the Latvian mythological pantheon emerged. The Lithuanian national revival is reflected in Latvian periodic press, mostly in the newspaper “Baltijas Vestnesis” and the journal “Austrums”. A number of articles based on publications in “Aušra” were published by a journalist and translator Andrejs Dirikis.