LTStraipsnyje analizuojama Vinco Kudirkos (1858-1899) recepcija Latvijoje. Kudirkos vardo paminėjimai Latvijos spaudoje yra negausūs, epizodiniai ir daugiausia susiję su politiniais ir tautiniais perversmais. Tėra keletas straipsnių, paskelbtų latviškoje periodikoje; į latvių kalbą išversta vienas Kudirkos apsakymas ir keturi eilėraščiai. Pirmajame 1918 m. vasarą Latvijoje išspausdintame straipsnyje Kudirka vaizduojamas kaip aprašomojo laikmečio herojus, lietuvių tautinio sąmoningumo žadintojas. Kudirkos vardas sutinkamas tarp kitų prozos autorių 1930 m. Latvijoje išsleistose prozos ir poezijos antologijose. Kudirkos Tautiška giesmė, Lietuvos nacionalinis himnas pirmą kartą Latvijoje paskelbtas 1933 m. Po to kiekvienais metais sekė ne viena publikacija, kur himno tekstas buvo skelbiamas kiekvienų metų vasario mėnesio viduryje. Sovietiniu laikotarpiu apie Kudirką nebuvo užsiminta nei viename straipsnyje. 1989 m. apie Kudirką parašė Silvestras Gaižiūnas, raginęs latvių skaitytojus pajausti Tautišką giesmę širdimi. 2008 m. lietuvių draugijas „Vytis“ (Jelgava, Latvija), 80-ųjų savo veiklos metinių ir 150-ųjų Kudirkos gimimo metinių proga suorganizavo istoriko Andriaus Dručkaus paskaitų apie Kudirką ciklą. Iš apžvelgtos latviškosios recepcijos matyti, jog Kudirka Latvijoje daugiausia atpažįstamas kaip Lietuvių nacionalinio himno autorius; informacija apie kitą jo veiklą labai reta ir fragmentiška.
ENReception of Vincas Kudirka (1858-1899) in Latvia is minimal; it is episodical and connected to significant political and national turning-points mostly. There are only some articles published in Latvian periodicals, as well as one story and four poems have been translated into Latvian. The first article about Kudirka, published in Latvia in the summer of 1918, portrays Kudirka as a hero of recent past who carried out great preparation for national awakening. Kudirka appears among the authors included in Lithuanian prose and poetry anthologies published in Latvian in 30s. The first publication of the Lithuanian national anthem in Latvian was made in 1933. Then many periodicals followed, which kept on republishing the anthem regularly in the middle of February. After the Soviet period, when there was no link to Kudirka, Silvestras Gaižiūnas gave common overview about Kudirka in 1989 only. This way he wanted to motivate Latvian people to learn the Lithuanian national anthem by heart. In ioo8, Lithuanian association "Vytis" (located in Jelgava, Latvia) in honour of its 80th anniversary and Kudirka's 150th anniversary organized lectures of historian Andrius Dručkus about Kudirka. It is clear that in Latvia Kudirka is mostly recognised as an author of the Lithuanian national anthem. Information about his other activities is rare and incomplete.