Vinco Kudirkos ir Jono Basanavičiaus gyvenimo ir veiklos paralelės

LTXIX a. antrojoje pusėje lietuvių tauta atsidūrė ties išnykimo riba. Jos atgimimas visuomet siejamas su Vincu Kudirka ir Jonu Basanavičiumi. Basanavičiaus „Aušra“ pažadino Kudirką, o Kudirkos „Varpas“ išbudino Lietuvą. Abu gimė Suvalkijoje, Šakių apskrityje (per 20 km vienas nuo kito). Abu sidabro medaliais baigė Marijampolės gimnaziją, abu vaikystėje orientuoti į kunigus. Abu domėjosi filologija, abu tapo gydytojais. Nors į mediciną atėję be ypatingo pašaukimo, abu tapo geri gydytojai. Abu stiprios valios, nors nekokios sveikatos. Nors netapę kunigais, abu nebuvo bedieviai. Abu nusipelnė lietuvių folklorui. Abu atkakliai persekiojo rusų valdžia. Nors Kudirkos ir Basanavičiaus pažiūros nesutapo, bet buvo panašios, veikiamos pozityvizmo filosofijos, kurios svarbiausias postulatas yra tai, kad tik naujųjų laikų gamtotyros metodais gautos žinios yra pozityvios – tikros, tikslios, moksliškos, kad materijos ir sąmonės klausimas yra tuščias ir metafizinis, kad būtina pakilti virš materializmo ir idealizmo. Basanavičius buvo romantikas, siekęs stiprinti lietuvišką tapatybę garbingos praeities pavyzdžiu, o Kudirka – pragmatikas, siekęs, kad tautos siekiai taptų realybe. Net ir po mirties šie patriarchai buvo tautinės dvasios įkvėpėjai: Basanavičiaus kapas Vilniaus Rasų kapinėse ir Kudirkos – Naumiesčio Meištų kalnelyje sovietmečiu buvo protesto vieta. Nepaisydami represijų, ypač per Vėlines ar Vasario 16 d., čia būriuodavosi žmonės, nešini gėlėmis ir žvakėmis.

ENIn the second half of the 19th century, the Lithuanian nation was on the edge of extinction. Its revival is always related to Vincas Kudirka and Jonas Basanavičius. Basanavičius’ “Aušra” encouraged Kudirka, and Kudirka’s “Varpas” revived Lithuania. They both were born in Suvalkija, in the county of Šakiai (within 20 km one from the other). They both received silver medals upon leaving the high school of Marijampolė, and they both were expected to become priests. They were both interested in philology, but they both became doctors. Although they did not feel particular calling for medicine, they both became good doctors. They both had strong will yet poor health. Although they did not become priests, they were not godless. They both contributed a lot to the Lithuanian folklore. They both were persistently prosecuted by Russian authorities. Although Basanavičius and Kudirkas’ opinions did not coincide, yet they were similar. They were similarly influenced by the philosophy of positivism, the key postulate of which is that the knowledge obtained through methods of the modern natural sciences is positive, real, accurate, scientific, and that the issue of material and conscious is empty and metaphysical, and it is necessary to rise above materialism and idealism. Basanavičius was a romantic personality seeking to strengthen Lithuanian identity with honourable examples of the past, whereas, Kudirka was a pragmatic seeking to fulfil the nation’s aspirations. Even after death these patriarchs were the inspiration of the national spirit: during the Soviet period their graves were the places of protests. In spite of repressions, especially during the All Soul’s Day or February 16th, people would gather here carrying flowers and candles.