LTPer ilgą kūrybinę biografiją K. Varnelis ne kartą keitė gyvenamąją vietą, kartu mainėsi požiūrio į meną taškai. Bestudijuojant Kauno meno mokykloje susiformavo kai kurie raiškos priemonių ir būdų principai: 1) aiški, subalansuota kompozicija; 2) griežtai apibrėžtas, atsitiktinumams nepasiduodantis piešinys; 3) apimčių perteikimas iš šviesos į tamsą pereinančiomis, metališkai tvirtomis plokštumomis. Jo tapyba nepritapo prie koloristinės lietuvių tapybos mokyklos reikalavimų, jis stengėsi suderinti du priešingus pradus: tradiciją ir modernumą, nacionalizmą ir kosmopolitizmą. Kazio Varnelio tapyba pradėjo kisti Antrojo pasaulinio karo pabaigoje – tęsiant studijas Vienos meno akademijoje. Gyvenimo pokarinėje Vokietijoje tarpsnis nepasižymėjo ypatingu produktyvumu – kurti trukdė nepalankios ekonominės aplinkybės. Po susitikimų su O. Domnicku, Varnelio kūryboje juntama europietiškojo abstrakcionizmo patirtis. Pabėgėlio gyvenimas Čikagoje šeštajame ir septintajame dešimtmetyje buvo užgožtas materialinių įsikūrimo rūpesčių, kuriuos šiandien liudija laisvomis valandėlėmis kruopščiai nupiešti artimųjų portretai ir užsakymai bažnyčioms. 7-ojo deš. viduryje dailininkas perėjo prie griežtos geometrinės abstrakcijos – tokį pasirinkimą nulėmė susidomėjimas konstruktyvizmu ir neseniai atsiradusiais meno judėjimais bei aplinkos poveikis. Septintojo-aštuntojo dešimtmečių Kazio Varnelio kūrybą meno kritikai paprastai apibrėžia minimalizmo, oparto, struktūralizmo, potapybinės abstrakcijos terminais. Esminius pastarųjų metų Varnelio kūrybos pokyčius taip pat galima sieti su aplinkos pakeitimu.
ENDuring his long creative life Kazys Varnelis changed his place of residence many times. Accordingly, his art views were also subject to change. When he studied in the Kaunas art school, his principles and means of expression developed: 1) a clear and balanced composition; 2) a strictly defined picture that resists any contingencies; 3) the presentation of volumes by using metal-hard planes shifting from the light to the darkness. His paintings did not meet the requirements of the coloristic Lithuanian art school. He tried to put together two controversial origins: tradition and modernity, nationalism and cosmopolitanism. His works started to change at the end of World War II when he continued his studies at the Vienna art academy. His creative life in the post-war Germany was not very productive as he lived in very poor economic conditions. After meeting Ottomar Domnick, Varnelis’ creations gained the elements of the European abstractionism. His life as a refugee in Chicago during the 1940s and 1950s was economically difficult. At that time he used his spare time to paint the portraits of his close family members or religious pictures commissioned by the church. In mid-1960s Varnelis shifted to hard-edge geometrical abstracts as he became interested in constructivism and recent art movements. Art critics usually refer to Varnelis’ works of the 1960s and the 1970s as the works of minimalism, op art, structuralism and post-painterly abstraction. The core changes of Varnelis’ creation of the recent years can also be linked to the change of environment.