LTNuo 1922 metų įsigaliojęs Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymas sumažino didelių dvarų valdas, nusavindamas dalį miškų ir laukų. Nuo 1923 m. Lietuvoje įsigaliojo Medžioklės įstatymas. Norintis medžioti pilietis privalėjo iš Vidaus reikalų ministerijos gauti medžioklės liudijimą. Metinis mokestis už jį – 50 litų. Taisyklingos medžioklės ir žūklės draugijos, kuri gyvavo nuo 1921 m., nariams liudijimo mokestis buvo 15 Lt. Teisė medžioti žemės plote priklausė to ploto valdytojui. Dvarininkas dvarui priklausančiuose miškuose ir laukuose, turėdamas medžioklės liudijimą, galėjo medžioti nevaržomas. Ūkininkai, tarnautojai, kariškiai medžiodavo svetimuose plotuose gavę raštiškus tų plotų valdytojų sutikimus.