"Mariae vitae" kongregacijos misionieriška veikla

LTStraipsnyje yra analizuojama ,,Mariae vitae“ kongregacijos (1737 – 1864) misionieriška veikla, skirta kitatikių atvertimui į Romos katalikų tikėjimą. Aptariami Vilniaus vienuolyno veikimo principai, atkuriama konvertitėms skirta socialinė integravimo į katalikišką visuomenę programa. Platesniame krikščionių ir nekrikščionių santykių kontekste yra pateikiami šios programos įgyvendino bandymų pavyzdžiai. Lietuvai esant Rusijos imperijos sudėtyje, nekrikščionės savo sprendimą krikštytis pirmiausiai pranešdavo policijai, tada katechumenės patekdavo marijavičių kongregacijos globon. Marijavičių kongregacijoje būsimosioms katalikėms būdavo suteikiamas apgyvendinimas, apranga, vienkartinė pašalpa, svarbiausios religinės žinios, minimalus išsilavinimas. Marijavičių edukacinė programa būdavo skirta neofitėms, našlaitėms šlėktaitėms bei miestietėms, tačiau neofitėms, skirtingai nei kitoms, tekdavo adaptuotis naujame krikščionių pasaulyje. Norint išvengti apostazės, konvertitėms būdavo sukuriama nauja tapatybė, visiškai panaikinant senąją, bei draudžiant bet kokius saitus su ankstesniu gyvenimu. Siekta pasirūpinti, kad jos rastų veiklą katalikiškoje aplinkoje arba susituoktų su kataliku. Į kongregaciją buvo priimamos ir žydės su vyriškos lyties vaikais. Juos pakrikštijus, neturint abiejų tėvų sutikimo, vaikai jau nebegalėjo būti grąžinti į ankstesnę bendruomenę. Sprendimą sugrįžti į gimtąją bendruomenę galėjo priimti tik suaugęs neofitas. Materialinė, socialinė pagalba ir edukacija, įeinančios į novatorišką ir unikalią marijavičių programą ne vienai nekrikščionei tapo akstinu pereiti į katalikų tikėjimą.

ENThe research of Jewish conversions and their concepts in Vilnius city and Vilnius bishopric is aimed at the activity of congregation Mariae Vitae (1737-1864) - unique both in Lithuania and in Europe at large. According to the rule of Mariae Vitae congregation, it had to deal with religious and lay education of converted girls (mainly Jewish) and provide them with practical skills of work so they could establish in catholic society. The innovatory social program of Mariae Vitae congregation including education and financial help answered to possible problems of neophytes in Poland and Lithuania of 18-19 cent. There was no institution dedicated to care of Jewish catechumens and Mariae Vitae Congregation filled that gap relieving the integration to catholic society. The Jews themselves opposed this practice and tried to regain lost members of community but these attempts could be successful only if a neophyte was already an adult and showed a will to come back. Besides honest will to baptize, widowhood, potential marriage with a catholic and financial problems could be very real spurs to turn to Mariae Vitae sisters.