Grundzüge der Aussenpolitik Litauens 1918-1939

• Vokiečių kalba / German
• Lietuvių kalba / Lithuanian

LTStraipsnyje yra analizuojama Lietuvos užsienio politikos genezė 1918 – 1939 m., Vilniaus ir Klaipėdos, kaip Lietuvos užsienio politikos tikslų ir problemų, klausimai bei Lietuvos Respublikos pabaiga 1938 – 1940 m. Nebaigta kurti nacionalinės valstybės situacija padarė ženklią įtaką Lietuvos užsienio politikai. Paskelbus Lietuvos nepriklausomybę, pagrindinis ir pirmasis uždavinys Lietuvos užsienio politikos formuotojams buvo tarptautinis, pirmiausiai Antantės valstybių, Lietuvos pripažinimas. Tą pavyko įtvirtinti iki 1923 m. Po 1923 m. Lietuvos užsienio politika susidūrė su teritorijų perdavimo problema. Užsienio politika buvo nulemta atskirų valstybių požiūrio į Taikos sutarties nuostatas. Per penkiolika metų bandymai perorientuoti užsienio politiką buvo nesėkmingi, užsienio politikoje pasireiškė stagnaciniai bruožai. Lietuvos Respublikos pabaigą katastrofiškai apsunkino tai, kad šalys, dalyvavusios Lietuvos nepriklausomybės triuškinime, sudarė Lietuvos užsienio politikos pagrindą. Lietuvos užsienio politikos galios vis labiau menko.

ENThe article analyzes the genesis of the Lithuanian foreign policy in 1918- 1939, in Vilnius and Klaipėda, as well as the issues concerning aims and problems of Lithuanian foreign affairs and also the end of Lithuanian Republic in 1938-1940. Unfinished creation of the national state situation had significant influence on Lithuanian foreign policy. Having proclaimed Lithuanian Independence, the main and only objective for the formers of the Lithuanian foreign policy was international recognition, first of all, by the states of the Entente. It became possible to establish by 1923. After the year of 1923, the Lithuanian foreign policy faced the problem of territorial cession. Foreign policy was predetermined by the attitude of separate states towards the Peace Treaty regulations. Within 15 years the attempts to reorganize foreign policy were unsuccessful; stagnant features in foreign politics manifested themselves. The end of the Lithuanian Republic was catastrophically burdened by the fact that the countries taking part in the destruction of Lithuania’s independence comprised the basis of the Lithuanian foreign policy. The power of Lithuanian foreign policy was continuously diminishing.