Politinio liberalizmo pėdsakas Lietuvoje

LTStraipsnyje ieškoma atsakymo į klausimą, ar XX a. Lietuvos istorijoje yra politinio liberalizmo pėdsakų, prisimenama Lietuvos tautinių liberalų sąsaja su socializmo idealu ir jų nesėkmė seiminėje Lietuvoje ir neišvengiama transformacija prisitaikant prie ūkininkų visuomenės realybės. Demokratinės tautos laisvės santaros steigiamoji konferencija įvyko 1917 m. sausio 6-7 d. Maskvoje. Santara, iš pradžių deklaravusi tautos jėgų vienijimo siekį, po pusmečio veiklos patyrė krizę. Per antrąjį 1917 m. pusmetį santariečių požiūris dėl Lietuvos ateities kiek pasikeitė, tačiau jie vis dar vadovavosi ,,pasaulinės demokratijos laimėjimo“ sąlyga. Santaros Centro komiteto narys S. Šilingas tų metų birželį konstatavo kelias politinio lietuvių pasaulio orientacijas Lietuvos ateities atžvilgiu. Šios orientacijos rodė įvairius Lietuvos valstybingumo modelius, kuriais nebuvo atmetamos idėjos dėl Lietuvos ir Latvijos respublikos, unijos su Lenkija ir Gudija bei Ukraina, Lietuvos federacinėje Rusijoje, glaudesnės federacijos su Vokietija bei konfederacijos su Latvija ir Skandinavijos šalimis. 1920 m. buvo pabrėžta Santaros orientacija į Vakarus. Visų Lietuvos dalių sujungimas, Steigiamojo seimo padarymas tikru krašto šeimininku, kuo greitesnis dvarų žemių išdalinimas bežemiams ir mažažemiams, už žemę nustatant pakeliamąjį atlyginimą, žemės ir turto neliečiamybės užtikrinimas ūkininkams – santariečių deklaruoti siekiai. Rinkimuose į Steigiamąjį seimą kandidatų pralaimėjimas buvo siejamas su kone luominiu visuomenės skirstymu. 1925 m. santariečiai buvo vieni iš Lietuvos ūkininkų partijos programos organizatorių. 1932 m. ši partija formaliai buvo uždaryta.

ENThis article aims at finding the answer to the question if traces of political liberalism can be found in the history of Lithuania of the 20th c. recollecting the link between Lithuanian National Liberals and socialist ideal and their failure in the parliamentary Lithuania and inevitable transformation by adjusting to the society of farmers. The founding conference of the Democratic National Freedom League (Demokratinė Tautos Laisvės Santara) was held in Moscow on 6-7 January 1917. The League, which at first declared the aim to unify forces of people, collapsed after a half of a year. During the second half of 1917, the approach of members of the League towards the future of Lithuania slightly changed, but they still followed the condition of “achievement of global democracy”. In June of the same year, S. Šilingas, member of Central Committee of the League, stated several orientations of Lithuanian political world regarding the future of Lithuania. These orientations showed various models of Lithuanian statehood which had not rejected the ideas of a joint Lithuanian and Latvian republic, union with Poland, Belarus and Ukraine, Lithuanian in Russian federation, stringer federation with Germany and confederation with Latvia and Scandinavian countries. In 1920, League’s orientation towards West was highlighted. Objectives declared by members of the League were the following: turning of the Constituent Parliament into the proper owner of the country, faster distribution of estate land to the landless and farmers having little land by establishing pay raise for the land, land and asset integrity assurance to the farmers.The candidates’ defeat in the election to the Constituent Parliament was thought to be related with the division of society which resembled the division according to castes. In 1925, members of the League were among the organizers of the program of Lithuanian Farmers’ Party (Lietuvos Ūkininkų Partija). In 1932, the party was formally closed.