Mąstyti klausiant ir abejojant; Mąstyti taip ir antraip

LTDonato Saukos kaip kultūros fenomeno apmąstymui straipsnyje pasirenkamas fenomenologinės antropologijos kelias, jungiantis patyrimu prieinamą žmogaus, jo mentalinės erdvės bei egzistencinės veiklos analizę ir ją papildančią kritinę refleksiją. Profesoriaus kūrybinė – kultūrinė veikla šakota: praktinė, pedagoginė, iš esmės besiremianti jam artimos Švietimo epochos principais, mokslinė, filologinė, kultūrologinė. Mąstant apie literatūros antropologiją viena iš pamatinių jos strategijų ir būtų bandymas atsakyti į klausimą, kuriuo būdu tai, kas yra fikcija, literatūros kūrinyje įgyja tikrumo statusą, ima veikti tikrumo sugestija. Kultūros figūra neturi būti tapatinama su asmeniu, bet ir negali būti visai atskiriama. Plečiant Saukos, kaip kultūros figūros, rėmus, pirmiausia rėminamas filologas, atkaklus knygos, žodžio ir rašto žmogus, filologinių pajėgų ugdytojas. Iš filologinių interesų kyla šio mokslininko, turinčio dvejybinę mąstytojo ir poeto prigimtį, atkaklumas, sutelktas į priešpriešines ir kartu lygiagrečias linijas: pirminė prigimto savumo erdvė (tautosaka, tradicija, pereinanti ir į literatūrą, tautinio avangardo drąsa ir prasmė) ir didysis pasaulio, Europos koncentras. Straipsnyje aptariama Saukos studija „Tautosakos savitumas ir vertė“ (1970), antropologinis tyrinėtojo Žemaitės perskaitymas („Žemaitės stebuklas“, (1988)), išskiriant despotiją, garbę ir nuopuolį, principo reikšmę, ėjimą prieš srovę; taip pat monografija apie Jurgį Savickį, kuri laikytina aukščiausia Saukos humanistikos viršukalne, labiausiai išryškinanti ir jo figūros stilistinį individualumą.Reikšminiai žodžiai: Donatas Sauka; Fenimenologija; Kultūros fenomenas; Lietuvių literatūros kritika; Donatas Sauka; Lithuanian Literary Critics; Phenomenology; Phenomenon of culture.

ENIn the article, the path of phenomenological anthropology of Donatas Sauka, as a cultural phenomenon, is selected for consideration, as it unites an accessible analysis of man, his mental space and existential activities and the critical reflection that supplements it. The professor’s creative/cultural activities are branched: practical, pedagogical, in essence based on the principles of the Enlightenment, scientific, philological, and culturological. In pondering literary anthropology, one of its fundamental strategies would be an attempt to answer the question of how that which is fiction acquires the status of reality in literature, and a suggestion of reality takes effect. The figure of culture should not be identified with a person, but also cannot be completely detached. In elaborating on Sauka as a figure of culture, he is first and foremost presented as a philologist, a persistent man of book, word and writing, and an educator of philological forces. It is from philological interests that the perseverance of this scientist, possessing the dual nature of a thinker and a poet, arises, and which is focused on opposite yet parallel lines: the initial space of inborn qualities (folklore, tradition, crossing over into literature, the courage and meaning of national avant-garde) and the great concentre of the world and Europe. The article discusses Sauka’s study "The Originality and Value of Folklore"(1970), the researcher’s anthropological perusal of Žemaitė ("The Miracle of Žemaitė", 1988), singling out despotism, honour and decline, the significance of principle, going against the grain; as well as a monograph about Jurgis Savickas, which is considered to be Sauka’s highest peak of humanistics, best highlighting the stylistic individuality of his figure as well.