"Naujojo Vilniaus" vizija posovietinėje urbanistinėje politikoje

LTŠiandien kiekviena Europos sostinė siekia tapti žinių ekonomikos, kultūros ir inovacijų centru. Kultūros politika siejama su politinio ir ekonominio pobūdžio problemomis, kurias siekiama spręsti visapusiškai skatinant investicijas, vartojimą bei tarptautinį turizmą. Postindustrinių miestų raidos logiką Vilniuje atspindi dešinysis Neries krantas, kur paskutinio XX a. dešimtmečio pabaigoje buvo numatyti nauji įvairios paskirties daugiaaukščiai ir kiti modernūs pastatai. Straipsnyje siekiama aptarti, kokiais būdais žinių ekonomikos plėtra siejasi su naujais modernumo bei europietiškumo diskursais Vilniaus planavimo retorikoje. Šiam tikslui pasiekti yra pasitelkiamas Manuelio Castellso analizuotas informacinio miesto, kaip globalaus tinklaveikos proceso, modelis. Šie naujosios ekonomikos informacionalizmo ir tinklaveikos procesai šiandien nesunkiai įžvelgiami ir urbanistinėje, ir kultūrinėje Vilniaus plėtroje. Šiuo atveju, kalbant apie kai kurias naujojo tūkstantmečio Vilniaus vizijas, negalima pamiršti, jog aktyviai konstruojami įvaizdžiai taip pat konfliktuoja tarpusavyje, kadangi jie išreiškia ne vienintelę dominuojančią (planuotojų) kultūrą, bet ir skirtingus interesus turinčių visuomenės grupių siekius ir agonistinės politikos realybę. Straipsnyje analizuojami atskirų visuomeninės paskirties projektų aspektai, jų įtaka kuriant Vilniaus įvaizdį bei skatinant tolesnes ateities miesto vizijas.Reikšminiai žodžiai: Kultūrinio Vilniaus planavimas; Manuel Castells ir tinklaveikos procesai; Miesto įvaizdis; Modernybė ir europietiškumas urbanistikoje; Naujoji ekonomika; Naujoji ekonomika, simbolinė geografija, Manuel Castells ir tinklaveikos; Procesai, kultūrinio Vilniaus planavimas, miesto įvaizdis, modemybė ir europietiškumas; Simbolinė geografija; Urbanistikoje; City image; Manuel Castells and networking processes; Modernity and European in urbanism; N ew economy, symbolic geography, Manuel Castells and networking processes,; New economy; Symbolic geography; Vilnius cultural planning; Vilnius cultural planning, city image, modernity and European in urbanism.

ENCapitalist economy nowdays is undergoing a cultural turn. The new treatment of manufacturing as creation of services (especially as entertainment and cultural ones), informational city and creative industries popularizing rethorics mostly are related with neoliberal visions since every European capital today seeks to become the center of economy news, culture and innovations. Cultural policy here nearly "naturally" is linked to political and economic kind of problems supposedly to be solved by promoting all sorts of investments, consumption and tourism. The logic of postindustrial city development not accidentally is reflected by the right bank of Neris where at the end of the last decade of the former century new skyscrapers had been planned (nowdays already arisen) - local authorities building, commercial and offices' complexes, entertainment center. The article seeks to discuss how news economy development is related to new modernity and European discourses in Vilnius' planing rethoric. For this purpose the model of information city as global networking process analysed by Manuel Castells is used since new economy informationalism and networking processes today are easily seen in Vilnius' urbanistic and cultural expansion. In this case, when talking about some new millennium Vilnius' images we cannot forget that actively constructed images conflict between themselves too. Since they express not the only dominating (planned) culture but different interests having social groups' strivings and reality of agonistic politics. [From the publication]