Топонимические работы В.Н. Топорова
LTStraipsnyje pirmą kartą siekiama aptarti V. N. Toporovo toponimijos tyrinėjimus, turėjusius didelę reikšmę kitų mokslininkų darbams. Svarbiausiu Toporovo toponimikos darbų objektu tapo senovės baltų toponimija. Pirmieji Toporovo tyrinėjimai sutapo su išaugusiu susidomėjimu indoeuropiečių genčių, tarp jų baltų ir slavų, etnogeneze, etnoistorija, archeologija ir susikoncentravo ties indoeuropiečių kalbotyra, kur svarbų vaidmenį vaidino onomastika. Toporovas buvo išsamiai susipažinęs su sovietinių archeologų, lingvistų, tyrinėjusių baltus ir baltų kalbas, darbais. Tyrinėtojai kėlė įvairias hipotezes, susijusias su bendrosios indoeuropiečių prokalbės dialektine diferenciacija, prabaltų lokalizacija, spėjo apie galimai egzistavusią baltų-slavų prokalbę. Svarbią vietą Toporovo baltų ir baltų kalbų genezės koncepcijoje užima nustatytas faktas, kad baltiškoji hidronimija aiškiausiai ir pilniausiai atstovauja centrinės Europos hidronimiją ir kad baltų kalbinis tipas yra archajiškiausias ir artimiausias rekonstruojamai indoeuropiečių prokalbei. Baltiškosios prigimties hidronimija dengia didžiulį plotą, palyginus su gerokai menkesnėmis baltų gyvenamosiomis teritorijomis praeityje. Iš Toporovo darbų, skirtų vakarų baltams, pirmiausia minėtini fundamentalūs prūsų kalbos ir toponimijos tyrinėjimai. Studijuodamas baltų toponimus Toporovas didelį dėmesį skyrė įvairialypiui ir problemiškam baltų-slavų kalbų santykių klausimui, įvedė į vartoseną baltoslaviškos toponimijos sąvoką, žyminčią atvejus, kai upių pavadinimai puikia aiškinami remiantis tiek baltų, tiek slavų kalbine medžiaga.
ENThe paper attempts for the first time to discuss V. N. Toporov’s toponymical research that has been highly significant for the works of other scientists. The most important object of Toporov’s toponymical research was the old Baltic toponymy. The first Toporov’s research coincided with the increased interest in the ethnogenesis, ethnohistory, archaeology of Indo-European tribes, including Baltic and Slavic, and concentrated on Indo-European linguistics where onomastics played an important role. Toporov was fully acquainted with the works of Soviet archaeologists and linguists who investigated the Baltic tribes and languages. Researchers raised various hypotheses related to the dialectal differentiation of the Indo-European parent language, Baltic localisation and guessed about the possibly existing Balto-Slavic parent language. The fact that Baltic hydronymy most clearly and fully represents Central European hydronymy and that the Baltic linguistic type is most archaic and closest to the reconstructed Indo-European parent language occupies an important place in Toporov’s concept of the genesis of the Baltic people and the Baltic languages. Baltic hydronymy covers a huge area, compared to much smaller territories inhabited by the Baltic people in the past. Among Toporov’s works on the Western Baltic topic, the fundamental studies of the Prussian language and toponymy come to the foreground. When studying Baltic toponyms, Toporov paid considerable attention to the multi-dimensional and problematic issue of Baltic-Slavic relationship, introduced the notion of Balto-Slavic toponymy which signifies cases when the names of rivers can be explained on the basis of both Baltic and Slavic linguistic material.
