Inteligentijos savikūros istorija

LTDarbe yra recenzuojama Tomo Balkelio monografija "The Making of Modern Lithuania" (Moderniosios Lietuvos kūrimas). Šioje monografijoje yra tiriamos nacionalistinės arba patriotinės inteligentijos dvejos kartos, kurios grindė kelius moderniosios lietuvių tautos tapsmui. Į tyrimų lauką yra įtraukta tik pasaulietinė inteligentija, tačiau kaip jos konkurencinis sluoksnis, dvasininkai irgi nepraslysta pro mokslininko akis. Monografijoje akcentuojami keturi istoriniai lūžiai: pirmųjų pasauliečių inteligentų bendrijų atsiradimas Rusijos universitetuose 9-ame dešimtmetyje, jų reakcijos į 1905 m. revoliuciją, "tautinio – kultūrinio darbo" laikmetis 1907 – 1914 m. ir veikla pabėgėlių labui Pirmojo pasaulinio karo metais. Iškeliama tezė, priešinga lietuvių istoriografijoje nusistovėjusiai nuostatai, kad tautinis atgimimas buvo valstietiško nacionalinio judėjimo pobūdžio, t.y. išsilavinę valstiečių vaikai turėjo savo tėvų įdiegtą ir suformuotą vertybių ir požiūrių sistemą bei mentalitetą. Tomo Balkelio teigimu, tautinis atgimimas kilo iš vėlyvosios imperinės Rusijos modernios švietimo sistemos suformuotos lietuvių inteligentijos, kuri dėka rusiškų universitetų galėjo tapti socialinių ir politinių ambicijų pilnais visuomenės veikėjais. Skirtingai nei ankstesniuose tokios tematikos tyrimuose, recenzuojamoje monografijoje yra labiau pabrėžiamas vidinis tautos tapsmo dramatiškumas, lietuviškas nacionalizmas analizuojamas lyginamojoje tautų formavimo procesų perspektyvoje, pastebimas stiprus Miroslavo Hrocho įžvalgų koregavimas. Tomo Balkelio tyrimas yra originalus ir novatoriškas.

ENReview for the book "The Making of Modern Lithuania". This book argues that - contrary to contemporary Lithuanian nationalist rhetoric - Lithuanian nationalism was modern and socially constructed in the period from the emergence of the Lithuanian national movement in the late nineteenth century to the birth of an independent state in 1918. The book brings into sharp focus those aspects of the history of Lithuania that earlier commentators had not systematically explored: it shows how, in this period, the nascent political elite fashioned its own and the emerging nation’s identity. Moreover, factors such as the elite’s social isolation, educational experience, marital strategies and narrowly based, fragmented and uncoordinated political activities were crucial factors in shaping identity and nation-building. It demonstrates how the elite was often in conflict with the peasantry, the religious establishment and other ethnic groups, and how critical considerations such as class, religion, displacement and ethnicity - rather than national ideology - were. The book’s conclusion that Lithuanian nationalism is a construct emerging from modern social forces is highly significant for understanding nationalism and contemporary political developments in Eastern Europe more generally.