Suvereniteto įgyvendinimo ypatumai ir religijos laisvė valstybės ir bažnyčios konstituciniuose santykiuose. Šveicarijos pavyzdys (I)

LTŠveicarijos Konfederacijos Federalinės Konstitucijos 3 straipsnio nuostata kantonus expressis verbis skelbia suvereniais, o 72 straipsnio 1 dalimi kompetencija nustatyti valstybės ir Bažnyčios santykių modelius perduodama kantonams. Tokio konstitucinio įtvirtinimo šaltinis neabejotinai yra pati pilietinė tauta, demokratinė jos tradicija, todėl straipsnyje ir bandoma atskleisti suprema potestas konstitucinį reguliavimą, parodyti tautos suvereniteto įgyvendinimo ypatumus valstybės ir Bažnyčios santykių srityje. Straipsnyje analizuojami kai kurie religijos laisvės, kaip valstybės ir religinių bendruomenių santykių principo, sampratos aspektai nūdienos Šveicarijoje, taip pat Federalinio Teismo formuojamos konstitucinės jurisprudencijos raida ir tendencijos sprendžiant aktualiausias problemas, kylančias iš religijos laisvės ir kitų konstitucinių vertybių konkurencijos. Siekiama parodyti, kad kiekvienas žmogus su savo pasaulėžiūriniais ir religiniais įsitikinimais, nors ir nebūdamas valstybės ir Bažnyčios santykių subjektas, yra svarbiausias konstitucinės religijos laisvės adresatas, tačiau privalantis paklusti teisinės valstybės vertybėms ir tautos demokratiniams konstituciniams reikalavimams, net jeigu tai riboja jo tikėjimo ir sąžinės laisvę.

ENArticle 3 of the Swiss Federal Confederation Constitution stipulates the sovereignty of cantons; Paragraph 1 of Article 72 delegates the competence to define the model of relations between the State and the Church to cantons. Such a source of constitutional embedment is the nation itself, its democratic tradition; therefore, the article attempts to reveal the constitutional regulation, to demonstrate the peculiarities of the implementation of the sovereignty of the nation in the field of regulation of relations between the State and the Church. The article analyses certain religious freedoms, such as aspects of the concept of the principle of relations between state and religious communities in the modern Switzerland, as well as development of the constitutional jurisprudence shaped by the Federal Court and tendencies in the process of solving urgent problems stemming from religious freedom and from the competition between religious freedom and other constitutional virtues. The author attempts to demonstrate that every person with his world views and religious beliefs, although not being a subject of the relations between the State and the Church, is the most important addressee of constitutional religious freedom. Yet he must oblige to legal virtues and national democratic and constitutional requirements, even if it restricts his freedom of belief and conscious.