Baltijos regiono valstybių jūros erdvių reglamentavimo teisiniai ypatumai

LTStraipsnyje apžvelgiama Baltijos jūros valstybių jūros erdvių reglamentavimas ir šiame kontekste vertinamas jūros erdvių reglamentavimas Lietuvoje. Preziumuojant Baltijos jūros ir regiono aplinkybių nulemtą Baltijos jūros valstybių interesų, problemų bendrumą ir galimus jūros erdvių reglamentavimo panašumus, šiame straipsnyje pasirinkta būtent Baltijos jūros pakrantės valstybių nacionalinio reglamentavimo praktika, kaip kontekstas vertinti Lietuvos jūros erdves reglamentuojančius teisės aktus. Apžvelgus jūros erdvių režimo reglamentavimą Baltijos valstybių nacionalinėje teisėje, galima išskirti dvejopą reglamentavimą: kai kiekvienai jūros erdvei apibrėžti ir jos teisiniam režimui ar jo pagrindams nustatyti skiriamas atskiras įstatymas: tokį reglamentavimą galima pavadinti „zoniniu“; ir kai valstybėje tam tikrus jūros erdvių teisinio režimo aspektus (pvz., teritorinės jūros klausimus) reglamentuojančios nuostatos įterpiamos į kitų sričių įstatymus (pvz., valstybės sienų, jūros aplinkos apsaugos), kurį būtų galima įvardyti „sritiniu“ arba „teminiu“ reglamentavimu. Beveik visos Baltijos jūros pakrantės valstybės, išskyrus Lietuvą, pasirinko zoninį reglamentavimą arba bent yra jo požymių. Zoninį reglamentavimą pasirinkusiose valstybėse jūros erdvių teisinio režimo klausimai dažniausiai reglamentuojami gana detaliai ir išsamiai konkrečiai jūros erdvei (erdvėms) skirtame teisės akte (teisės aktuose). Lietuvoje nesant specialių jūros erdvių režimui reglamentuoti skirtų įstatymų, atskiros nuostatos įterptos į kitų sričių teisės aktus.Esant tokiai teisinei bazei, svarstytina atskiro pamatinio įstatymo, kuris apibrėžtų Lietuvos jūros erdves ir sukonkretintų jų teisinį režimą ar jo pagrindus bei užpildytų spragas, poreikis arba kitokio esamo reglamentavimo tobulinimo papildant ar koreguojant atitinkamus galiojančius teisės aktus galimybė. [versta iš angliškos santraukos]Reikšminiai žodžiai: Baltijos jūros valstybės; Baltijos jūros erdvių relamentavimas; Jūrų skirstymas regionais; Jūros aplinkos apsaugos įstatymas; Baltic sea States; Baltic Sea region (BSR); Maritime zones in the Baltic Sea States; Zone-based regulation.

ENThe Article deals with the regulation of maritime zones in the Baltic Sea States and in this context the regulation in Lithuania is being assessed. Attention in being drawn to the commonness of the problems and challenges of the Baltic Sea States as bordering a semi-enclosed sea, as well as importance of their cooperation and possible similarities of the regulation in national levels. The legal analysis allows the author to identify twofold regulation: "zone-based", where each maritime zone is defined and its legal regime established in separate specific laws, and "fieldbased" ("topic-based"), where the provisions on the different aspects of the legal regime of maritime zones are incorporated in the laws of others fields. Notice is taken to the fact that nearly all Baltic Sea States, except Lithuania, have chosen zone-based regulation of maritime zones, although in some of them there are also marks of field-based regulation. Zone-based regulation provides for a greater opportunity to ensure a systematic, integrated, exhaustive and detail regulation of the legal regime of maritime zones. As in Lithuania there are no special laws designated for different maritime zones, separate provisions on the legal regime of maritime zones are incorporated in the legal acts of other fields. Such regulation is considered by the author as not exhaustive and therefore she expresses opinion suggesting considering a need of enacting a separate underlying law that would concretize the legal regime of the Lithuanian maritime zones and fill in gaps or a possibility of otherwise improving current regulation by supplementing or revising existing legislation. [From the publication]