Skandinaviškosios baltų ikonos

LTRecenzijoje aptariama Silvestro Gaižiūno monografija „Skandinavų literatūros ir baltiškieji kontekstai“. Studijos objektu tampa lietuvių, latvių, estų rašytojai, politikai, kultūros žmonės, pasidavę intensyviai kultūrinei komunikacijai su skandinavų rašytojais. Knyga remiasi daugeliu per 10-13 metų parašytų autoriaus publikacijų. Paraleliai teka trys teminės vagos: pirmoji orientuota į bandymą pristatyti kai kuriuos mažiau pažįstamus Skandinavijos rašytojus klasikus, antroji – atskleisti jų kūrybos įtaką Baltijos kraštų kūrėjams, trečioji – pastangos pamatyti baltų kultūros įspaudų šiauriečių pasaulėvaizdyje ir išryškinti skandinavų mąstytojų, mokslininkų, dvasininkų santykį su Baltijos šalių kultūromis XX a. 3-4 dešimtmečiais. Monografijoje dėmesys skiriamas tokiems literatūros klasikams kaip Hansui Christianui Andersenui, Jensui Peteriui Jacobsenui, Henrikui Ibsenui, Seimai Lagerlöf, Johanui Borgenui, Georgesui Brandesui. Vertingiausios monografijos dalys, recenzentės nuomone, skirtos estui Ivarui Ivaskui ir latvei Žentai Mauriniai. Autorius suponuoja mintį, jog didžiausią tiesioginę įtaką Baltijos šalių kūrėjams turėjo Hamsunas – Ignui Šeiniui, K. Jankauskui, N. Mazalaitei, J. Jaunsudrabiniui. Įvadinėje dalyje recenzijos autorė pasigenda nuosekliau išdėstytų moksliniam diskursui būtinų segmentų. Neaiški yra pasirinktų tyrinėti Skandinavijos rašytojų motyvacija. Įvadinėje knygos dalyje atskleidžiama didelė asimetrija tarp lietuvių ir latvių skandinavistikos. Pasigendama ir bibliografijos: tiek cituojamų grožinių kūrinių, tiek ir cituotos knygoje mokslinės literatūros.

ENThe review discusses a study of Silvestras Gaižiūnas “Skandinavų literatūros ir baltiškieji kontekstai”. The objects of the study were the Lithuanian, Latvian and Estonian writers, politicians, and cultural characters who fell into an intensive cultural communication with Scandinavian writers. The books is based on a lot of author's publications that were written in 10–13 years. There are three parallel topics: the first is intended to present some less known Scandinavian classic writers, the second reveals their influence to the Baltic writers and the third attempts to reveal the traces of the Baltic culture in the world-view of northerners and the relationship between the Scandinavian thinkers, scientists, priests and the cultures of the Baltic states in the 3rd–4th decades of the 20th c. In the study attention is paid to such literature classics as Hans Christian Andersen, Jens Peter Jacobsen, Henrik Ibsen, Seima Lagerlöf, Johan Borgen and Georges Brandes. According to the reviewer, the most valuable parts of the study are about Ivar Ivask from Estonia and Zenta Maurina from Latvia. The author thinks that the most influential was Hamsun. He influenced such writers as Ignas Šeinius, K.Jankauskas, N.Mazalaitė, and J.Jaunsudrabinis. In the introduction, the author of the review misses consecutive segments that are essential for the scientific discourse. The motivation of the chosen Scandinavian writers is also unclear. The introduction of the book reveals an asymmetry of the Lithuanian and Latvian Scandinavian studies. Also, there is no bibliography of the quoted fiction and scientific literature.