Praeities refleksija Jurgio Jankaus dienoraščiuose

LTJurgio Jankaus archyve – trys jo dienoraščių sąsiuviniai, kuriuos pats rašytojas pavadino „Ne dienoraštis. Pasikalbėjimas su savimi“. Dienoraštis rašytas nuo 1979 m. iki pat mirties, dažnai su ilgalaikėmis pertraukomis, fragmentiškas. Dienoraščio autorius nekėlė tikslo registruoti visų kasdienio gyvenimo įvykių. Didesnė dienoraščio tekstų dalis skirta atsiminimams. Pats rašytojas dienoraštyje aiškina ir komentuoja, kodėl jam taip svarbu nuolat grįžti į praeitį, reflektuoti praeities įvykius, juos fiksuoti ir vertinti praėjus daugiau nei keturiasdešimt metų. Praeities atsiminimų fragmentai J. Jankaus dienoraščiuose pasakojami itin detaliai. Dabarties gyvenimo įvykis tarsi impulsas nuolat prikelia, pažadina praeities prisiminimą. Todėl dienoraštyje nepaisoma laikotarpio chronologijos: rašytojas leidžiasi tiek į okupacijos bei karo metų, tiek ir į ankstyvosios vaikystės ar paauglystės prisiminimus. Atmintyje prikeltas įvykis pasakojamas su visomis detalėmis kaip nuoseklus, išbaigtas kūrinys. Publikacijoje pateikiami J. Jankaus dienoraščių fragmentai, rašyti 1979-1989 m., fiksuoja pirmosios bolševikinės okupacijos laikotarpio, taip pat karo metu išgyvenimus ir įvykius. Autorius vaizdingai, su intriga pasakoja susidūrimą su Sovietų Sąjungos valdžios pareigūnais tuo metu, kai jis dar dirbo provincijoje, buvo Raudonės pradžios mokyklos vedėjas ir mokytojas. Kiti tais pačiais metais rašyti dienoraščio puslapiai fiksuoja rašytojo karo metų patirtis Kaune, nuolatinį balansavimą tarp dviejų ugnių, baimę, lietuviškų kultūros įstaigų padėtį vokiečių okupuotame Kaune.

ENAn archive of Jurgis Jankus consists of his three diaries that were called “Not a diary. Talking with myself”. He wrote the diary from 1979 till the death, usually with long pauses and fragmentary. The author of the diary did not have an aim to register every-day life events. The major part of it is about memories. The author explains and comments on why it is so important to him to get back to the past and to reflect on the past events, to fix and evaluate them after more than forty years. The fragments of Jankus memories are told in very detail. The current events are as an impulse that reminds the memories. Therefore, the diary is not chronological: the writer writes about the occupation and war, his early childhood and adolescence. The remembered events are told with every detail as a consecutive and completed creative work. The publication contains the fragments of Jankus diaries that were written in 1979–1989 and were about the first Bolshevik occupation and the experiences and events during the war. The author vividly and grippingly narrates his encounter with the Soviet officers when he was working in the provinces and was a head and a teacher of Raudonė primary school. Other pages of the diary of the same year are about his experiences in Kaunas during the war. It is about a constant balancing between two fires, fear, and the state of Lithuanian cultural institutions in Kaunas that were occupied by Germans.