Privačių subjektų teisė kreiptis į Europos Sąjungos teisingumo teismą ginčijant Europos Sąjungos teisės aktus : disertacija

LTŠios disertacijos tyrimo objektas - privačių subjektų teisė kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą ginčijant ES teisės aktus, todėl naudojant socialiniams mokslo darbams įprastus metodus darbe tiriamas ieškinys dėl panaikinimo (SESV 263 straipsnis, EB sutarties ex 230 straipsnis) bei alternatyvūs teisėtumo kontrolės instrumentai, įskaitant prejudicinio sprendimo priėmimo procedūrą (SESV 267 straipsnis, EB sutarties ex 234 straipsnis). Privačių subjektų locus standi Europos Sąjungos Teisingumo Teisme tema yra susilaukusi didelio užsienio mokslininkų ir praktikų dėmesio, tačiau šioje disertacijoje siekiama plačiau pažvelgti į tiriamą klausimą, neapsiriboti vien tiesioginio ieškinio dėl panaikinimo analize ir esamos situacijos įvardijimu, bet ir nustatyti esamo reglamentavimo pagrįstumą, galimų alternatyvų veiksmingumą. Darbe nagrinėjama ne tik Teismo praktika bei tiesiogiai susijusi literatūra, bet nemažai dėmesio skiriama ir teisės teorijai, politinių mokslų išvadoms, analogiškų institutų veikimui valstybių narių praktikoje. Kadangi ši disertacija buvo rengiama konstitucinių reformų kryžkelėje, joje tiriamas tiek ankstesnės (EB sutarties) sistemos įvirtinto modelio veikimas, jo privalumai ir trūkumai, tiek Lisabonos sutarties naujovės. Disertacijoje taip pat siekiama nustatyti, ar esama praktika užtikrina teisę į veiksmingą teisminę gynybą bei kaip ji galėtų būti tobulinama.

ENThe subject matter of this Dissertation is the access of private applicants to the European Court of Justice challenging legal acts of the European Union, therefore, it embraces a comprehensive analysis of action for annulment (Article 263 TFEU, Article ex 230 EC), as well as alternative instruments of judicial review, including the preliminary ruling procedure (Article 267 TFEU, Article ex 234 EC). The topic of locus standi of private persons has attracted much attention among foreign scholars and legal practitioners. However, this Dissertation distinguishes itself from the rest of academic works, as it aims to broaden the analysis of the research question, not limiting itself to assessment of direct actions and the current situation, but also address the justification of existing practice and the soundness of available alternatives. The Dissertation pays attention not only to the case law of the European Court of Justice and the related academic studies, but also to the questions of legal theory, findings of political sciences and comparative analysis of relevant national practices. Since this Dissertation was prepared at the crossroads of unprecedented constitutional reforms, it analyses both the situation prior to and after the Lisbon Treaty and evaluates the effects of the current reform. The Dissertation also seeks to assess whether the current practice ensures the right to effective judicial protections and how the situation could be improved.