Le Sport dans la construction de l’identité nationale lituanienne
LTVisuomenės apklausos ir viešoji nuomonė rodo, kad sportiniai pasiekimai turėjo ir, nepaisant socialinių ir politinių pokyčių atkūrus Nepriklausomybę, tebeturi didelės reikšmės lietuvių savivokai. Tačiau preliminari situacijos analizė straipsnio autoriams atskleidė menkai paguodžiantį vaizdą - Lietuvoje beveik nėra sporto ne kaip siaurai suprantamos specifinės veiklos, o kaip socialinio ir kultūrinio reiškinio tarpdisciplininių studijų. Atsižvelgiant į tai, straipsnyje bandoma analizuoti sporto vaidmenį konstruojant, performuojant ir išlaikant tautinį tapatumą. Pasitelkus istorinį-chronologinį analizės metodą, straipsniu siekiama atskleisti, kodėl vienos sporto šakos ypač tiko šiam tikslui įgyvendinti, o kitos - mažiau. Taip pat domimasi, kokie objektyvūs ir subjektyvūs veiksniai lėmė, jog susiklostė būtent toks lietuviškojo tapatumo santykis su sportu, kokį vaidmenį specifiniame sporto ir lietuviškojo tapatumo "sukabinimo" procese galėjo vaidinti sporto žvaigždės ir pan. Galiausiai neapeinamas ir sportinių įvaizdžių "nusileidimo" į politikos sritį klausimas. Straipsnio autoriai prieina prie išvados, kad nors praeityje sportas turėjo didelę reikšmę palaikant lietuvių tautinę savimonę, šiandien tik iškilių pergalių atvejais jis sugeba vėl sutelkti stiprias "emocines bendruomenes". Tačiau iš esmės šiandieninės Lietuvos visuomenės domėjimasis sportu esąs daugiau proginis, gal net atsitiktinis reiškinys, neturintis patvarumo kasdienybėje. Tai esą galima aiškinti ir gaju įpročiu sieti sportą su priešprieša kitataučiams, ir pomėgiu ieškoti jame politinių poteksčių.Reikšminiai žodžiai: L'identite nationale lituanienne, politique, spotr, le periode de la premiere Republique de Lituanie, le periode sovietique, aujourd'hui.
ENSocial surveys and public opinion show that sports achievements were, and, notwithstanding the social and political changes upon reinstatement of the Independence, are still significant to self-perception of Lithuanians. However, the preliminary analysis of the situation reveals a gloomy picture – in Lithuania sports almost universally are perceived as narrowly comprehended specific activities, rather than interdisciplinary studies of a social and cultural phenomenon. Taking this into consideration, the article makes an attempt to analyze the role of sports in constructing, performing and retaining the national identity. By employing the historical-chronological method, attempts are made to reveal why certain types of sports are especially suitable for implementation of the said aim, while others are less relevant. In addition the interest is taken in the objective and subjective factors, which resulted in emergence of the existing relation between the Lithuanian identity and sports, the sports stars’ role in the specific process of “linkage” between sports and the Lithuanian identity, etc.. Finally, the issue of “succumbing” of sports images to the area of politics is tackled upon. The authors come to the conclusion that although in the past sports had a significant importance in keeping the national self-perception of Lithuanians, today sports are able to amass strong “emotional communities” only in cases of prominent victories. However, in essence the interest in sport, taken by today’s Lithuanian society is a rather occasional, even maybe incidental phenomenon with no endurance in everyday life, which may also be explained by the tenacious habit of relating sports with contraposition to people of other nations and craving to search for political implications in sports.
