Abstrakcijos kaitos, krizės, kontraversijos

LTStraipsnyje apžvelgiamos abstrakčiojo meno tendencijos, sąlyginai apimančios laikotarpį nuo 1905-ųjij iki 2005-ųjų - geometrinė abstrakcija, suprematizmas, abstraktusis ekspresionizmas, minimalizmas, formali abstrakcija, kompiuterinė ir algoritminė abstrakcija - rekonstruojant ekonominio principo veiksnį, lemiantį radikalias transformacijas meninės produkcijos lauke. Analizuojama, kaip rutuliojasi abstrakčios stilistikos tendencijos, traktuojant jas kontraversiškais Gillesb'o Deleuzeb'o sociokultūrinių modelių - despoto ar kapitalisto, paranojos ar šizofrenijos - pagrindais ir nurodant svarbiausius abstrakcijos lauke vykusius kaitos ir krizės momentus, susiklostančias kūrybiškumo perspektyvas. Klasikinės ir kompiuterinės (virtualios) abstrakcijos modeliai šiame straipsnyje apžvelgiami kaip perteikiantys dvi kūrybiškumo perspektyvas, kurioms būdingos skirtingos vidujiškumo verčių traktuotės.

ENIn this article the part and form that abstraction takes (geometric abstraction, suprematism, abstract expressionism, minimalism, formal abstraction, computer and algorithm abstraction) in different historical periods is reviewed. Also, it considers how socioeconomics influence art.The language of abstraction changed, in different historical periods abstract art had different tendencies. Abstract art is reviewed from a controversial despot and capitalist, paranoia and schizophrenic point of view. The article reviews roughly 1910 - 2000 historical context and the different priorities of the times, it emphasizes the development of abstract art, marking its core structure, crisis and times of flourish. Through the motif of the machine, the meaning of abstraction is revealed in the change of technology and machinery and this contemporary expression of capitalism acquires wider reflections of inner feelings.