LTIlgą laiką viešoji nuomonė užsienio politikos klausimais buvo laikoma pernelyg paviršutiniška ir nenuoseklia, kad turėtų didesnę įtaką valstybės užsienio politikos sprendimams. Visuomenės susidomėjimas užsienio politika taip pat buvo gana žemas. Tačiau liberalios demokratijos plėtra, jos nulemti viešosios nuomonės pokyčiai bei naujos viešosios komunikacijos priemonės galėjo pakeisti šį nusistovėjusį visuomenės ir užsienio politikos formavimo santykį. Visą parą vykstančių žiniasklaidos transliacijų, intensyvios skirtingų žiniasklaidos kanalų komunikacijos ir nykstančių ribų tarp vidaus ir užsienio politikos naujienų laikais tikėtina, kad visuomenės susidomėjimas ir interesas įgyti galios sprendžiant užsienio politikos klausimus gali išaugti. Straipsnyje bandoma nustatyti, ko reikia aktyvesniam visuomenės dalyvavimui Lietuvos užsienio politikos formavimo procese. Siekiama išsiaiškinti, kaip veikia trijų susijusių politikos subjektų – žiniasklaidos, visuomenės ir užsienio politikos sprendimų priėmėjų – tarpusavio ryšys. Pristatomame tyrime informacijos srautai tarp šių trijų veikėjų nagrinėjami pasitelkus žiniasklaidos turinio analizę, viešosios nuomonės tyrimų rezultatus bei Lietuvos užsienio politikos sprendimo priėmėjų apklausos duomenis. Straipsnyje komunikacijos grandinės modelis tikrinamas analizuojant tris skirtingus užsienio politikos klausimus – Lisabonos sutarties ratifikavimą (2008 m.), Lietuvos poziciją dėl Rusijos ir Gruzijos konflikto (2008 m.) bei Lietuvos sprendimą svarstyti galimybę priimti buvusius Gvantanamo kalinius (2009 m.).
ENThe article discusses the prerequisites for a more active public engagement in Lithuanian foreign policy-making. It aims to test the communication chain linking three different subjects: the media, the public and foreign policy decision makers. Information flow among these three subjects is examined by conducting media content analysis, analysing public opinion polls and carrying out a survey on Lithuanian foreign policy decision makers, thus testing the communication chain model on three different issues: the ratification of the Lisbon Treaty, 2008; Lithuania's position during the Russia-Georgia conflict, 2008; and Lithuania's decision to consider accepting ex-prisoners from Guantanamo Bay, 2009.