Pal. Mykolo Giedraičio gyvenimas ir jo kultas Lietuvoje (XVI-XIX a. pr.)

RinkinysMokslo publikacijos / Scientific publications
Publikacijos rūšisKnygos dalis / Part of the book
KalbaLietuvių kalba / Lithuanian
AntraštėPal. Mykolo Giedraičio gyvenimas ir jo kultas Lietuvoje (XVI-XIX a. pr.)
Kita antraštėThe Life of Blessed Mykolas Giedraitis and his cult in Lithuania (16th – early 19th centuries)
AutoriaiBaronas, Darius
KnygojeŠventieji vyrai, šventosios moterys . 2005, P. 229-315
Reikšminiai žodžiai
LTKrikščionių šventieji; Šventųjų kultas
Santrauka / Anotacija

LTŠiame straipsnyje nagrinėjamas palaimintojo Mykolo Giedraičio (†1485 05 04) gyvenimas ir jo pomirtinis kultas Lietuvoje pasitelkiant hagiografinius ir dokumentinius šaltinius. Pagrindiniais pal. M. Giedraičio kulto palaikytojais ir skleidėjais buvo Regulinių atgailos kanauninkų ordinas, kurio nariu buvo ir mūsų palaimintasis. Pirmieji iki mūsų dienų išlikę pal. M. Giedraičio kulto Lietuvoje pėdsakai siekia XVI a. I-ąją pusę. XVII–XVIII a. palaimintojo kultas Lietuvoje patyrė intensyvėjimo ir atoslūgio bangas. Toks kulto suintensyvėjimas stebimas XVII a. I-oje pusėje, tuo metu, kai Lietuvoje iškilo Videniškių Šv. Lauryno bažnyčia, ilgainiui tapusi Lietuvoje svarbiausia palaimintojo kulto vieta (1617–1618). Kitas kulto pakilimo laikotarpis – XVII a. pab.–XVIII a. pr. Šio laikotarpio kulminacija reikia laikyti Atgailos kanauninkų prašymą Vilniaus vyskupijos sinodui leisti viešą pal. M. Giedraičio kultą (1717). Būdingas šio kulto Lietuvoje bruožas – pal. M. Gidraičio gretinimas su šv. Kazimieru. XVIII a. pab. – XIX a. pr. fiksuojame desperatiškas Atgailos kanauninkų pastangas palaikyti prisiminimą apie palaimintąjį gresiančio Ordino panaikinimo akivaizdoje. Pal. M. Giedraičio kulto pėdsakus pavyko užfiksuoti šiuose Regulinių atgailos kanauninkų vienuolynuose ir bažnyčiose: Bistryčioje, Medininkuose, Videniškėse, Panemunyje, Salake, Jūžintuose, Tverečiuje, Vilniuje [Iš leidinio]

ENThis article uses hagiographical and documentary sources to examine the life of Blessed Mykolas Giedraitis (†1485 05 04) and his posthumous cult in Lithuania. The principal supporters and propagators of the cult of M. Giedraitis were the Regular Penitential Canonical Order (Canonici Regulares), of which Blessed Mykolas was a member. The earliest surviving evidence of a cult of Blessed Mykolas in Lithuania dates from the 16th century. During the 17th and 18th centuries, the cult of Blessed Mykolas waxed and waned in popularity in Lithuania. One such wave of popularity took place in the early 17th century, during the construction (1617–1618) of Šv. Lauryno church in Videniškiai, which was eventually to become the most important centre of the cult of Blessed Mykolas in Lithuania. Another wave of popularity took place from the second half of the 17th century to the first half of the 18th century. This period culminated in the Canonical Order requesting the Synod of the Diocese of Vilnius to allow the cult of Blessed Mykolas to operate openly (1717). Characteristic of this cult in Lithuania was the linkage of Blessed Mykolas to St Kazimieras. From the second half of the 18th century to the first half of the 19th century, there is evidence that the Canonical Order made desperate attempts to keep alive the memory of Blessed Mykolas in the face of imminent threats about the Canonical Order being closed down. Research on the cult of Blessed M. Giedraitis has identified past centres of his cult to have existed in Canonical Order convents and churches at Bistryčia, Medininkai, Videniškės, Panemunis, Salakas, Jūžintai, Tverečius and Vilnius.

ISBN9955-656-15-8
Mokslo sritis
Susijusios publikacijos
Nuoroda į įrašą https://www.lituanistika.lt/content/2276
Atnaujinta2013-04-28 15:38:12
Metrika Peržiūros: 2