Meλetai versificatoriae generosorum iuvenum Andreae et Alexandri Chodcievitiorum - exemplum scholasticae poeseos christianae Europeae
LT[...] Aptariamieji jaunųjų Chodkevičių tekstai iliustruoja lotynų kalbos, tikėjimo pagrindų ir krikščioniškos etikos įsisavinimo literatūrinėmis priemonėmis mechanizmą, būdingą XVI a. Europos švietimui. [...] Straipsnyje pateikiama viena kita įžvalga dėl lietuviškos tematikos. Antai Andriaus Chodkevičiaus eilėraštyje Anacharsis Hannoni, sukurtame kaip Cicerono Tuskulo disputų epizodo (Cic. Tusc. 5, 32, 90) parafrazė, galima regėti tuometinių lietuvių ir totorių papročių analizės, reikštos XVI a. publicistiniuose Mykolo Lietuvio, Augustino Rotundo ir kt. veikaluose, atgarsių. [...] Didelę atspirtį ir paskatinimą poetiniam žaidimui teikė ir įvairūs sentencijų, ištarmių, bendrųjų motyvų iš antikinės ir krikščioniškos literatūros rinkiniai. [...] Trumpa nagrinėjamų kūrinėlių tematikos ir stilistikos apžvalga (pratęsta prie straipsnio pridedamuose prieduose) rodo abiejų autorių pažangą lotyniškos literatūros studijose (patikimai įvaldytos pagrindinės antikinės eilėdaros – hegzametras, pentametras, neskurdus žodynas, stilistinių priemonių bei apsiskaitymą liudijanti imituojamų šaltinių įvairovė), tačiau dar neskatina minties apie poetinio talento brandumą ir originalumą. Andriaus ir Aleksandro Chodkevičių eilėraščiai kartoja mokyklinės poezijos, jungiančios poetinį žaidimą su etikos ir tikybos mokslo pradmenimis, tradiciją, kuri atitiko tuometinio švietimo kryptį (docta et eloquens pietas), tačiau drąsesnio poetinio manifesto, savo talento pareiškimo, gilesnės moralinės ar teologinės polemikos juose negirdime. [...].
ENThe texts by the young Chodkewicz illustrate the mechanism for acquiring the Latin language, fundamentals of faith and Christian ethics with the help of literary measures that was typical of education in Europe of 16th century. The article presents several insights into Lithuanian topics. For instance, a poem by Andrzej Chodkewicz “Anacharsis Hannoni” that was written as a paraphrase of Cicero’s episode in the Tusculan Disputations (Cic. Tusc. 5, 32, 90) shows signs of an analysis of Lithuanian and Tartar customs that were often analysed in public papers by Mykolas Lietuvis, Augustinas Rotunda and other authors of 16th cent. Various collections of maxims, proverbs and general motives from antique and Christian literature provided a significant support and incentive to engage in a poetical play. A short review of works from a thematic and stylistic point of view (which is further elaborated in annexes attached to the article) demonstrates progress of both authors in the studies of the Latin literature (a reliable mastery of major techniques of versification – hexameter, pentameter, a rich vocabulary, diversity of stylistic means and literary sources of imitation attesting to erudition of the authors), does not show maturity or originality of poetical thought or talent. Poems by Andrzej and Aleksander Chodkewicz are repetitions of school-level poetry linking poetical play with fundamentals of ethics and faith and in so doing being in full compliance with the traditional educational trend (docta et eloquens pietas); however, they do not reveal any bolder poetical manifesto or poetical talent, in-depth moral or theological polemics.
