Lietuva 1944-1947 metais: administravimo ypatybės

LTLietuvos istoriografijoje egzistuoja dvi priešingos nuomonės dėl Lietuvos administravimo 1944 – 1947 m. Tyrimai rodo, kad Lietuva broliškoje TSRS tautų šeimoje nebuvo suvereni, savarankiška valstybė, tačiau jos, kaip ir kitų Baltijos respublikų vadovai irgi nebuvo visai beteisiai ir bejėgiai, nesirūpinantys savo žmonių interesais bei likimu. Nuo pat sovietizacijos pradžios Lietuvoje veikė specialūs Maskvos emisarai, turintys ypatingus įgaliojimus. Baltijos šalių komunistais buvo nepasitikima, juos prižiūrėjo, o 1944 m. rudenį atsirado specialūs VKP(b) CK biurai. Lietuvos komunistų partijos istorijoje biuro veikla yra nuspalvinta teigiamomis spalvomis, tačiau ji Lietuvai buvo labiau trukdanti nei padedanti, nes maskviečių biuras kišosi į visas respublikos gyvenimo sritis. Pagrindinė VKP(b) CK biuro problema buvo kadrai. Biuro vadovas Lietuvoje Michailas Suslovas panaudojo kadrų ,,valymą“. 1945 m. daugiausiai dėl politinių priežasčių buvo atleista 7000 darbuotojų, o kitais metais – 6600. Į atsakingus postus buvo sodinami atvykėliai iš Rytų nekreipiant dėmesio į tai, kad dauguma jų buvo menko išsilavinimo. Vietiniai komunistai priešinosi tokių migrantų antplūdžiui. Kilus partizaniniam karui, Maskva siekė kuo greičiau jį nuslopinti, tačiau iš M. Suslovo teiginių aiškėja, kad Lietuvos komunistai ir jų vadas nesiėmė visų priemonių partizanų pasipriešinimo likvidavimui. 1947 m. kovą panaikinus biurą, iki pat 1988 m. respublikoje vietinės kompartijos CK II sekretorius būdavo ,,atvežtinis“.

ENThere are two opposite opinions on the administration of Lithuania in 1944 – 1947 in Lithuanian historiography. Studies show that Lithuania was not a sovereign, independent country in a fraternal family of peoples of the USSR, but its leaders also have not been completely deprived of all rights and helpless who were not aware of people interests and destiny, like the leaders of other Baltic republics. From the very beginning of Sovietization, Lithuania had special emissaries operating from Moscow, with special powers. Communists in the Baltic countries were distrusted, they were supervised, and special VKP (b) CC offices appeared in the autumn of 1944. In the history of Lithuanian Communist Party, office activity has a positive color, but it was more impedimental than helpful for Lithuania, because Moscow Office intervened in all spheres of life of the republic. Main problem of the VKP (b) CK was staff. Office Manager in Lithuania Mikhail Suslov used “cleaning” of staff. In 1945, 7,000 employees were fired mainly for political reasons, and next year – 6600 employees. Newcomers from the East were set to the positions of responsibility regardless of the fact that most of them had low education. The local Communists opposed the flow of such migrants. After the emergency of guerrilla war, Moscow sought to suppress it as quickly as possible, but the propositions by M. Suslov show that the Lithuanian Communists and their leader did not take all the measures for the liquidation of the partisan resistance. After the abolition of office in March1947, the local CK II Communist Party secretary was stranger in Republic up to 1988.