Kovojantis ir žuvęs karys Lietuvos dailėje

Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Kovojantis ir žuvęs karys Lietuvos dailėje
In the Journal:
Naujoji Romuva. 2009, Nr. 2, p. 29-36
Keywords:
LT
Dailė / Art; Ikonografija / Iconography.
Summary / Abstract:

LTJau pirmieji Lietuvos vardo paminėjimai rašytiniuose šaltiniuose demonstruoja, kad lietuviai pirmiausia buvo karių tauta. Per pusę tūkstantmečio trukusį egzistavimo laikotarpį Lietuvos valstybė nuolat kariavo su kaimyninėmis šalimis. Militarinis aspektas labai stipriai veikė Lietuvoje šimtmečiais visaip kitusią meninę raišką ir ypač ikonografiją. Nuostabu, bet kai kurie antriniai arba sutartiniai siužetai įsitvirtino ir virto nepajudinamais, stereotipiniais, mažai arba beveik nesitransformavo net ir kintant esminėms epochos, klasės religiniams ar filosofiniams įsitikinimams bei nuostatoms. Tam tikri kario įvaizdžiai tvirtai susiejo modernaus ir archajinio mąstymo, senosios ir šiuolaikinės dailės kategorijas. Jiems aptarti ir skirtas šis straipsnis. Jame aptarti meno objektai leido išryškinti vieną stabiliausių – kario – motyvų, jo įvaizdį tūkstantmetėje Lietuvos dailės istorijoje. Nuo pagoniškosios tradicijos iki šiandien jis išliko dvejopu – kovojančio ir mirštančio asmens – pavidalu. Abiem atvejais kovojančių žmonių veikla ir misija buvo sakralizuojama, įvairių laikotarpių artefaktuose užfiksuotos jų įtraukimo į religinę, dvasinę sferą tendencijos. Be abejo, atskirų epochų atveju reikia kalbėti apie unikalias, konkrečios epochos sąlygotas transformacijas, savotiškas pakopas, ant kurių įsikurdavo to periodo menininkų pateiktos versijos. Įdomu ir būdinga, kad net šiandieninėje, gana sekuliarizuotoje situacijoje militarinėms temoms suteikiama tam tikra sakralumo dozė, karys suvokiamas kaip dievišką misiją atliekantis herojus ar bent masinės kultūros „žvaigždė“.Reikšminiai žodžiai: Kario atvaizdas Lietuvos dailėje; Kario ikonografija; Kario mirtis; Karo tema Lietuvos dailėje; Kovojantis karys; Lietuvos dailė; Militarinis žanras; Fighting warrior; Iconography of the warrior; Lithuanian art; Military genre; The death of the warrior; War theme in Lithuanian art; Warrior image in Lithuanian art.

ENAlready the first mentioning of the name of Lithuania in written sources make the Lithuanians stand out primarily as a nation of warriors. During 500 years of its existence the state of Lithuania was continuously at war with its neighbours. The military aspect had a strong impact on various developments of artistic expression of Lithuania, and iconography, in particular. Surprisingly, several secondary or agreed plots established the status of untouchable and stereotypical, undergoing very minor or almost no transformations even against the background of major shifts in believes and religious or philosophical standards of different epochs and social classes. Several images of a warrior developed a strong link between modern and archaic thinking, old and contemporary artistic categories. Objects of art allowed depicting one of the most stable motifs of a warrior and his image in the thousand-year history of fine arts of Lithuania. From pagan tradition until contemporary days two images of the warrior prevail – that of a fighting warrior and a dying man. In both cases the activity and mission of fighting warriors was depicted as sacred, artefacts of various epochs demonstrate tendencies to include warriors into religious and spiritual space. In the case of individual epochs references should be made to unique transformations brought about by an epoch in question, to certain stages which were used as a basis for developing versions by artists of the time. It is interesting to note that even in a contemporary and secular situation military topics are considered somewhat sacred, depicting a warrior as a hero with a divine mission or at least as a “star” of a mass culture.

ISSN:
1392-043X
Related Publications:
Štricho ritmu per istoriją ir vietos atmintį. Mindaugo Lukošaičio piešiniai / Aušrinė Kulvietytė-Cemnolonskė. Logos (Vilnius). 2022, 113, p. 152-161.
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/22718
Updated:
2013-04-28 20:06:27
Metrics:
Views: 7
Export: