Studija apie sovietines moteris - tarp Scilės ir Charibdės : recenzija

LTIš istorinių studijų apie Lietuvos moteris žinoma Marcinkevičienė nusprendė prakalbinti sovietmetį išgyvenusias moteris ir siekė atskleisti, kokios jų tapatybės klostėsi okupuotoje Lietuvoje ir kokią įtaką tam turėjo sovietinė ideologija. Todėl „Prijaukintas kasdienybes“ galėtume įvardyti kaip dvejopo pobūdžio pažintinę knygą – pirmoje dalyje supažindinama su Lietuvoje dar nesunokusia sakytine istorija, o antroje pateikiami pokalbiai. Šis dvejopumas toks ryškus, kad visa knyga skyla į dvi dalis, o skaitytojas nejučiomis ima svarstyti, kuri jų yra svarbesnė. Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad dėl pasirinkto “postmodernaus” interviu būdo nepavyko prakalbinti bent dalies pašnekovių, nors tokiu metodu ir siekta tam tikros empatijos ir spontaniškumo. Atsisakymas kamantinėti atviresniais klausimais gali vesti prie abejotinų išvadų. O savo prielaidomis, jog moterų vertybinės sampratos neretai atitiko oficialias moralės ir elgesio normas, Marcinkevičienės knyga pirmiausia įsiterpia ne tarp studijų apie Lietuvos moteris, bet prisijungia prie Lietuvos istoriografijoje kur kas kuklesnės kompanijos – sovietinio žmogaus patirties analizės, kuri nukreipia dėmesį nuo politinės, socialinės ar ekonominės plėtros į asmens vidų ir neigia dar stipriai vešintį teiginį, kad prisitaikymas buvęs tik išorinis, neturėjęs rimtesnių pasekmių asmenybės dvasinio gyvenimo raidai. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Istorinė atmintis; Sovietinė sistema; Lietuvos moterys; Sovietinė Lietuva; Sovietmetis; Moterys; Sakytinė istorija; Istoriografija; Sovietinis mentalitetas.

ENKnown from her historical studies about women of Lithuania, Ms Marcinkevičienė decided to interview women who lived at the time of Soviet occupation in order to depict types of women identities which developed in the occupied Lithuania and the impact of the Soviet ideology on the development of women identities. “Prijaukintos kasdienybės” [Tamed Routines] could, therefore, be identified as a cognitive book with two-fold perspective – the first part introduces to a narrative history which is so far a new genre in Lithuania, while the second part presents interviews themselves. Such a double perspective is vivid to the extent that the entire book splits into two parts, making the reader wonder which of the two is a more important one. Moreover, additional focus is given to the fact that the selected “post-modern” type of an interview was one of the reasons which prevented from talking to several interviewees, despite the fact that this method was selected primarily to ensure a certain degree of empathy and spontaneity. Refusal to obtain information on more sensitive issues may lead to dubious conclusions. By making her presumptions that the concepts of moral values shared by women were often in line with the official norms of morality and behaviour, the book by Marcinkevičienė is not one of the studies about the women of Lithuania but is primarily an example of analysis of experiences of Soviet people directing the focus from political, social or economic development into the personality and negating still a deep-rooted statement that adjustment was only superficial without any serious repercussions on mental development of personalities.