Apie varnas ir kitokius aitvarus

LTRecenzijoje nagrinėjama Henriko Algio Čigriejaus eilėraščių knyga „Žiemių pusėje giedra". Pažymima, kad ši H. A. Čigriejaus knyga sudaryta ne kaip paprastas eilėraščių rinkinys, o kaip knyga, pradedama „Prologu", po kurio eina du skyriai: „Minorinė tercija", „Ir mažorinė". Knyga baigiama „Epilogu“. Aptardama „Prologą“ , recenzijos autorė pažymi, kad metus H. A. Čigriejus dalija kitaip nei K. Donelaitis. Jam svarbūs ne keturi metų laikai, bet dvi tercijos - liūdnoji, prasidedanti tada, kai diena ima trumpėti, ir linksmoji - kai ji vėl ilgėja. Atkreipiamas dėmesys, kad minorinė tercija A. H. Čigriejaus knygoje gerokai trumpesnė nei mažorinė. Aptardama knygos temas, autorė pažymi, kad pats poetas yra pripažinęs, jog jį inspiravo jo vaikystės miestas Saločiai, tačiau eilėraščių, kurie būtų specialiai skirti šioms vietoms nėra. Taip pat pažymima, kad eilėraščiuose nėra modernaus gyvenimo žymių, kartais prisimenama praeitis, jaunystės vieškeliai, tačiau vis sugrįžtama prie nepraeinančių dalykų, todėl poetui svarbus obelų ir varnalėšų žydėjimas, vėjas ir raudona vakaro saulė, kurie amžinesni už žmogų. Pabrėžiama, kad H. A. Čigriejus savo poezijoje gyvena su jais ir tarp jų, tarp visokiausių paukščių (recenzijoje ypač akcentuojamos varnos) , žvėrelių bei gyvulių ir moka tuo džiaugtis. Daroma išvada, kad H. A. Čigriejus nepaklūsta nei tai galingai lietuvių poezijos tradicijai, kuri linkusi apie sunkius ar tragiškus dalykus kalbėti pernelyg patetiškai, nei jaunesnių poetų dažnam nuo esminių gyvenimo klausimų prisidengti pajacišku kvailiojimu.

ENThe review analyses the book of poems “Žiemių pusėje giedra” [Sunshine Where the North Winds Blow] by Henrikas Algis Čigriejus. This book is not an ordinary collection of poems in terms of its structure: it starts with a “Prologue”, has two chapters: “Minor tierce”, “And major”, and ends with an “Epilogue”. When discussing the “Prologue” the reviewer notes that Čigriejus uses a different division of the year than Donelaitis. He is concerned not with the four seasons, but with two tierces – the minor one that starts with a shorter day, and the major one that is related to longer days. It should be noted that the minor tierce is much shorter than the major tierce in Čigriejus’ book. When discussing the themes, the reviewer observes that the poet has admitted to have been inspired by his native town of Saločiai; however, the book contains no poems specifically dedicated to this place. The poems do not have any signs of modern life; they sometimes touch upon the past and young days yet always coming back to the things that do not pass, thus the poet cares about the blossoming of apple-trees and burdocks, the wind and the red sun at dusk which are more immortal than a man. In his poetry Čigriejus lives with them and among them, among different birds (the review emphasises crows) and animals, and is able to enjoy this. A conclusion is drawn that the poet does not obey the powerful Lithuanian poetry tradition that is too pathetic about difficult or tragic things or the frequent habit of younger poets to use antic to cover the essential questions of life.