Kelionė į Metamorfozių miestą

LTRecenzijoje aptariama Romo Daugirdo eilėraščių rinktine "Tatuiruotės ant veidrodžių" (2009). R. Daugirdas eilėraščių iš pirmųjų šešių knygų pateikia visai negausiai, tačiau iš rinkinių "Laisvas kritimas" (2007) ir "Suklijuotos gegutės" (2008) - jau nemenką šūsnį. Šių dviejų rinkinių išskyrimas yra ir savita poeto pasirinkta knygos sudarymo logika. "Tatuiruočių ant veidrodžių" pradžią žymi pirmasis rinkinys "Pastabos paraštėse" (1981). Toliau rinktinės struktūra išlieka paprasta: skyriai įgijo išleistų rinkinių pavadinimus ir išsidėstė chronologiškai. Paskutinis, devintas, knygos skyrius tai pat įvardytas tiesiogiai - "Ir naujausi". R. Daugirdo poetika dažnai apibūdinama kaip radikali, avangardiška, neiššifruojama. Literatūroje poetas - drąsus eksperimentatorius. R. Daugirdo poezijai tinka koliažo, abstrakčios kompozicijos, apibūdinimas. Kiekvienas eilėraštis yra painių, dažnai alogiškų metaforų lipdinys. Vidinės kūrinių prasmės atrodo slidžios ir niekaip nesupinamos, vietoj įprasto, neįtempto lyrinio kalbėjimo pasiglemžia staiga užgriūvanti lingvistinė nuošliauža. Poetas kategoriškai priešinasi pasaulio modeliui, sukurtam remiantis logikos ir priežastingumo pagrindais. Niekas neišsprendžiama Vakarų tradicijos pasiūlytais "kodėl" ir "kas", kurie virto tiesiog skambiais "europietiškais keiksmažodžiais". Kiekvienas R. Daugirdo poezijos fragmentas gali pasirodyti lyg magiškasis Jorge'o Luiso Borgeso Alefas, aprėpiantis begalinių aibių simbolius, nelengvai perprantamą, subtilų pasaulį, o sudėtingos metaforos ir virš realybės išsviedžiantys eilėraščiai - nebūtinai priešiški ir atstumiantys.

ENThe review discusses a poetry collection Tatuiruotės ant veidrodžių (en. Tattoos on the Mirror) by Romas Daugirdas (2009). Number of poems presented in the first six books by R. Daugirdas is rather low, however poems in the collections Laisvas kritimas (en. Free Fall) (2007) and Suklijuotos gegutės (en. Glued Cuckoos) (2008) yet make a significant stack. Separation of these two collections represents a peculiar logic chosen by the poet for his book. The book Tatuiruotės ant veidrodžių begins with the first collection Pastabos paraštėse (en. Notes in Margins) (1981). Further, structure of the collection remains simple: chapters were named under the titles of published collections, and were set out chronologically. And the last, the ninth, chapter of the book is named directly Ir naujausi (en. And the Latest Ones). Poetics of R. Daugirdas is often described as being radical, avant-garde, impossible to decipher. In context of literature, the poet is a bold experimenter. R. Daugirdas’ poetry can be characterized as the collage, an abstract composition. Each of is poems is a mould of confusing and often illogical metaphors. The inner meanings of poems seem slippery and impossible to intertwine, a suddenly falling down linguistic landslide hogs instead of the normal, relaxed lyrical speech. Poet categorically struggles against the global pattern created on the basis of logic and causation grounds. Nothing is solved through "whys" and "whats" offered by the Western tradition, which just turned into sounding "European obscene language".Each fragment of R. Daugirdas poetry may seem like magic Aleph by Jorge Luis Borges, covering symbols of infinite sets, hard to be grasped and subtle world, and his difficult metaphors and poems throwing beyond the reality are not necessarily hostile or repulsive.